Saturno planeta turi 146 natūralius palydovus – daugiau nei bet kuri kita Saulės sistemos planeta.
Įdomiausias iš jų – Enceladas, kuris buvo atrastas 1789 m. ir iki pat XX a. aštuntojo dešimtmečio buvo menkai ištirtas.
Tik prie jo priartėjus erdvėlaiviui „Voyager“, mokslininkams pavyko įvertinti jo skersmenį, kuris siekia tik apie 500 km.
Tolesni tyrimai atskleidė, kad po palydovo paviršiumi yra didžiulis vandenynas, kuriame gausu įvairių cheminių medžiagų.
Šiandien mokslininkai mano, kad šis saturno palydovas yra labiausiai tikėtina vieta, kurioje galėtų egzistuoti nežemiška gyvybė.
Enceladas – šeštasis pagal dydį Saturno palydovas
2004-2017 m. kosminis aparatas „Cassini“ tyrinėjo Saturno planetą ir jos gamtinius palydovus. Jo darbo dėka pavyko sužinoti ne tik apie Saturno žiedų ypatybes, bet ir detalių apie palydovą Enceladą.
Pietiniame ašigalyje astronomai aptiko daugybę geizerių, kurie iš vandenyno vandens į kosmosą išmeta dujas ir ledo grūdelius.
Iš pradžių „Cassini“ misijos vadovai nežinojo apie šiuos geizerius ir net nemanė, kad norės tirti iš jų trykštančias medžiagas.
Laimei, „Cassini“ turėjo dulkių analizatorių, kuris galėjo daug ką papasakoti apie vandenyno, esančio po palydovo paviršiumi, sudėtį.
Dulkių analizatorius parodė, kad po Enceladu esantis vandenynas yra labai panašus į Žemės vandenynus.
Jo vandens sudėtyje yra daug natrio chlorido, geriau žinomo kaip valgomoji druska.
Jame taip pat yra daug anglies junginių, iš kurių palydovo viduje gaminama energija.
Skystas vanduo, anglies junginiai ir išsiskirianti energija yra pagrindiniai gyvybės atsiradimo komponentai, todėl mokslininkai mano, kad Encelade gali gyventi mikrobai.
Be viso to, 2023 m. mokslininkai Encelade aptiko fosfatų. Taip vadinama fosforo forma, kuri yra labai svarbi visai gyvybei Žemėje.
Jis yra neatsiejama visų gyvų organizmų DNR, ląstelių struktūrų ir kaulų dalis. Tai buvo pirmas kartas mokslo istorijoje, kai mokslininkai aptiko fosfato po visiškai kitos planetos palydovo paviršiumi.
Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, mokslininkai mano, kad šis Saturno palydovas yra geriausia vieta nežemiškos gyvybės paieškoms.
Per 2024 m. atliktą eksperimentą mokslininkai padarė svarbų atradimą. Eksperimentas parodė, kad gyvybės buvimą palydovo vandenyse galima įrodyti naudojant dulkių analizatorius.
Eksperimento metu mokslininkai į vakuumą įšvirkštė vandens lašelį, kuriame buvo mažytė bakterija Sphingopyxis alaskensis.
Žemėje jos gyvena Aliaskos jūros vandenyse, o potenciali gyvybė Encelade gali būti panaši į šiuos mikrobus.
Pasirodo, patobulinti dulkių analizės prietaisai gali padėti aptikti šias bakterijas, net jei vandens lašeliuose yra tik 0,01 proc. vienos ląstelės sudedamųjų dalių.
2022 m. kosmoso agentūra NASA paskelbė, kad Enceladas yra antrasis iš svarbiausių būsimų misijų taikinių. Tik Uranas, septintoji Saulės sistemos planeta, turi didesnį tyrimų prioritetą.
Nežemiškos gyvybės paieškos yra vienas svarbiausių šiuolaikinių mokslininkų tikslų. Nepaisant visų mūsų pastangų, kol kas pavyko rasti tik nežemiškų mikrobų užuomazgų, tačiau protingų organizmų pėdsakų vis dar nėra.
