Šiuo metu aplink Marsą skrieja 2016 m. iš Baikonūro kosmodromo paleistas erdvėlaivis „Trace Gas Orbiter“, kuris tiria planetos paviršių.
Jis reguliariai siunčia į Žemę aukštos kokybės nuotraukas, kurias tyrinėdami mokslininkai sužino daug įdomių dalykų apie Marsą.
Pavyzdžiui, 2022 m. aparatas parodė neįprastą kraterį, kuris užpildytas vandens ledu ir iš viršaus atrodo kaip didžiulis medžio kelmas.
Neseniai orbitinis aparatas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti arachnofobų siaubas – atrodo, kad planetos paviršiuje gyvena tūkstančiai milžiniškų vorų.
Laimei žmonėms, bijantiems vorų, ir nelaimei mokslininkams, tikintis rasti nežemiškos gyvybės, Marse nėra jokių nariuotakojų. Europos kosmoso agentūros (EKA) ekspertai paaiškino, kas jie tokie.
Naujoje „Trace Gas Orbiter“ nuotraukoje matyti Raudonosios planetos pietinio poliaračio sritis.
Gali atrodyti, kad Marso paviršiuje gyvena milžiniški vorai.
Bijoti nereikia, nes erdvėlaivis nufotografavo įprastą reiškinį, kuris Marse vyksta jau milijardus metų.
Kaip ir Žemėje, Raudonojoje planetoje reguliariai keičiasi metų laikai. Tačiau, kad ir koks būtų metų laikas, žmonėms jis itin nemalonus.
Net vasarą temperatūra Marse gali nukristi iki -53 laipsnių Celsijaus. O žiemą sąlygos ten išvis košmariškos, nes oro temperatūra nukrenta žemiau -100 laipsnių Celsijaus.
Žiemą anglies dioksidas planetos paviršiuje susimaišo su dulkėmis ir užšąla. Tačiau vos tik ateina pavasaris ir Marsą pradeda šildyti saulės spinduliai, šis sušalusių dujų ir dulkių mišinys ima sparčiai ir labai netolygiai šilti.
Dėl to net ir po storu ledo sluoksniu dujos išsiveržia. Šį procesą kartais lydi smarkus sprogimas, kuris iškelia aukštą tamsaus smėlio stulpą.
Visas šis pavasarinis purvas nusėda ant šviesaus Marso paviršiaus. Iš „Trace Gas Orbiter“ misijos aukščio šios dėmės atrodo kaip didžiuliai vorai su daugybe kojų.
Palaipsniui jas išgraužia vėjai ir jos išnyksta, tačiau atėjus kitam pavasariui jos vėl atsiranda ir patenka į tyrimų aparatų matymo lauką.
Dujų ir smėlio slėgis gali suardyti net 1 metro storio ledą, o susidariusių dėmių skersmuo svyruoja nuo 45 metrų iki 1 kilometro.
