Žemėje yra daugybė nuostabių ir mažai ištirtų vietų, kurios stebina vaizduotę. Puikus pavyzdys – Kristalų urvas, kuris buvo atrastas tik 2000 m.
Jis išsiskiria tuo, kad jame yra vieni didžiausių kada nors Žemėje aptiktų natūralių kristalų.
Šis urvas yra Meksikoje, Naikos mieste, 300 metrų gylyje.
Galbūt žmonija niekada nebūtų sužinojusi apie jo egzistavimą, jei ne netoliese esanti kasykla.
Gręždami ventiliacijos tunelį į ją, rūdos kasėjai užkliuvo už salės, kuri juos nustebino savo grožiu.
Urvo vaizdas išties hipnotizuoja, tačiau jame mirtinai pavojinga išbūti ilgiau nei 10 minučių.
Kai 2000 m. tyrėjai nuvyko į kasyklą, rado didžiulius pieno baltumo kristalus. Didžiausias iš jų buvo 11 metrų ilgio ir daugiau nei 1 metro pločio.
Kristalai sudaryti iš selenito gipso – sulfatinio mineralo, susidariusio iš požeminiame vandenyje ištirpusių druskų. Šis mineralas yra labai minkštas, todėl jį galima subraižyti net nagu.
Reikėtų pasakyti, kad tai ne pirmas urvas su kristalais, aptiktas Naike. Mineralai čia pradėti kasti dar 1974 m.
Nuo to laiko buvo atrasti keli tokie urvai. Pirmasis iš jų buvo Kalavijo urvas, esantis 120 metrų aukščiau nei Kristalų urvas.
Jame nuo grindų iki lubų pilna kristalų, o jų forma primena durklus, todėl jis taip ir pavadintas.
Kristalų urvas pasirodė esąs didžiausias. Jo plotis – apie 110 metrų, o tūris siekia 6 tūkst. kubinių metrų. Urvas susiformavo kalkakmenio uoloje ir yra pasagos formos.
Urve yra idealios sąlygos kristalams augti. Tiesa žmonės čia būti – labai pavojinga.
Faktas tas, kad vandeniui išėjus iš urvo, temperatūra urve nepasikeitė, t. y. viršija 50 laipsnių. Tuo pat metu drėgmė siekia 90 %.
Trumpai tariant, žmogaus prakaitavimas neturi vėsinančio poveikio, nes drėgmė neišgaruoja arba garuoja labai lėtai. Taip yra dėl to, kad ore ir taip yra per daug drėgmės. Todėl žmogus greitai pradeda perkaisti, o tai galiausiai gali sukelti tragiškų pasekmių.
Todėl Kristalų oloje žmogus gali būti ne ilgiau kaip 10 minučių. Norint būti ilgiau, reikia specialių apsauginių kostiumų. Be to urve pavojinga vaikščioti, nes kristalai padengti kondensatu ir dėl šios priežasties yra labai slidūs.
Nenuostabu, kad tokiomis ekstremaliomis sąlygomis Kristalų urvas yra negyvenamas, priešingai nei daugelis kitų urvų.
Tačiau mokslininkai spėja, kad mikroskopinėse kristalų ertmėse, užpildytose skysčiu, gali būti senovinių mikroorganizmų.
