Ramzio II statulos viršutinė dalis buvo rasta ieškant religinių statinių. Daugelį metų ji gulėjo po smėlio sluoksniais.
Atlikus kasinėjimus paaiškėjo, kad jos ilgis yra 3,8 m, t. y. sujungus abi statulos dalis, gaunama maždaug 7 m aukščio figūra.
Statula vaizduoja faraoną, dėvintį galvos apdangalą su karališkosios kobros atvaizdu. Statula pagaminta iš kalkakmenio, o statulos nugarėlėje išraižyti faraoną aukštinantys hieroglifai.
Be trūkstamos faraono statulos dalies, archeologams pavyko rasti senovinių geltonos ir mėlynos spalvų dažų pėdsakų.
Mokslininkai mano, kad, išanalizavę šiuos pigmentus, galės sužinoti tikslią šio meno kūrinio sukūrimo datą.
Tyrėjai taip pat tikisi, kad su dažais sumaišyti dirvožemio mėginiai padės jiems suprasti, kur statula buvo suformuota iš pradžių.
Ramzis II ne veltui laikomas vienu didžiausių faraonų Senovės Egipto istorijoje.
Jam buvo suteiktas garbingas a-nakhtu titulas, reiškiantis „nugalėtojas”. Įvairiuose Egipto kampeliuose galima rasti įvairaus dydžio ir išlikimo laipsnio Ramzio Didžiojo paminklų.
Per savo ilgą 90 metų gyvenimą Ramzis II spėjo pastatyti daugybę didingų statinių.
Pavyzdžiui, jam vadovaujant vakariniame Nilo krante esančioje Abu Simbelio uoloje buvo iškaltos dvi senovės Egipto šventyklos.
Taip pat didysis faraonas prisidėjo prie Luksoro šventyklos, skirtos saulės dievui Amonui Ra, statybos.
Jis taip pat įkūrė Per-Ramseso miestą, kuris jo valdymo laikotarpiu buvo labai svarbi ir klestinti vieta.
Ramzio II palaidojimo vietą pirmieji aptiko ne mokslininkai, o kapų plėšikai.
Daugelį metų plėšikas Abd-el-Rasulomas laikė kapo koordinates paslaptyje, kol Egipto valdžia privertė jį atskleisti paslaptį.
Kai mokslininkai įsilaužė į faraono kapavietę, rado daugybę papuošalų, tačiau dauguma eksponatų jau buvo parduoti. Laimei, faraono mumija nebuvo paliesta.
