Nedideliame Kolumbijos San Bernardo miestelyje, esančiame Anduose, žmonės nėra laidojami amžinai. Siekiant taupyti vietą, po kurio laiko jie ekshumuojami, kad būtų palaidoti kiti žmonės.
Tai nestebina, nes Kolumbijoje taip daroma dažnai, tačiau tai, kas vyksta San Bernardo kapinėse, labai suglumino mokslininkus – vietoj suirusių palaikų čia nuolat randami puikiai išsilaikę mumifikuoti kūnai.
Nuo 1963 m. jau rasta dešimtys ar net šimtai mumifikuotų kūnų, kurių daugelis dabar saugomi Mumijų muziejuje.
Tačiau mokslininkai vis dar negali pateikti tikslaus šio reiškinio paaiškinimo.
Pirmąjį mumifikuotą kūną San Bernardo kapinėse 1963 m. aptiko vietos gyventojai.
Tuo metu jie manė, kad tai buvo pavienis atvejis, tačiau laikui bėgant mumijų imta rasti vis dažniau.
O kai kurios iš jų yra taip gerai išsilaikiusios, kad net turi akis, kurios paprastai greitai suyra.
Tarp mumijų muziejaus eksponatų yra moters Saturninos Torres de Bejarano mumija.
Ji apsirengusi rožių rašto suknele ir žaliu vilnoniu megztiniu – tokiais drabužiais ji buvo palaidota 1993 m. 2001 m. giminaičiai rado mumifikuotą moters kūną su nepažeistais plaukais, nagais ir dauguma audinių.
Gerai išsilaikiusios rankos vis dar gniaužė dirbtinį raudoną gvazdiką.
Kodėl žmonių kūnai virsta mumijomis?
Daugelis vietinių gyventojų tiki, kad mumifikacija – tai atlygis po mirties už tai, kad būdamas gyvas buvai geras. Kita vertus, mokslininkai neranda paaiškinimo.
Pagal vieną iš versijų, mumifikacija susijusi su sveika vietos gyventojų mityba, žemdirbyste ir vidutinio klimato sąlygomis.
Versija gana įdomi, tačiau kai kurie faktai rodo, kad ji klaidinga.
Pavyzdžiui, viena iš mumijų priklauso vyrui, kuris didžiąją gyvenimo dalį gyveno dideliame mieste, kur ir mirė.
Jo giminaičiai nusprendė palaidoti jį gimtinėje ir galiausiai aptiko, kad jo kūnas mumifikuotas.
Be to, kapinėse nėra konkrečios vietovės, kurioje mumijų buvo randama dažniau nei kitose vietose.
Pasak Kolumbijos nacionalinio universiteto darbuotojo, antropologo Danielio Betankurto, paslaptis slypi kapinių vietoje ir laidojimo ypatumuose.
Kapinės yra ant stataus kalno šlaito, kur nuolat pučia vėjas, kuris išsausina kūną. Prisiminkime, kad dėl tos pačios priežasties žmogus buvo mumifikuojamas dvi savaites.
Žmonės kapinėse laidojami ne į žemę, kaip įprasta, o kriptose virš žemės paviršiaus. Tačiau kol kas tai taip pat tėra tik spėjimas. Kad gautų aiškų atsakymą, mokslininkai turės atlikti daugiau tyrimų.
Mumijos muziejus tikrai gali šokiruoti daugelį žmonių. Tačiau iš tiesų jis nėra toks siaubingas kaip prieš 150 metų Paryžiuje veikęs Mirties muziejus.
