Šiandien mokslas žino, kad yra daugiau kaip 11 000 paukščių rūšių. Daugelis iš jų puikiai skraido – plasnodami sparnais jie sukuria keliamąją jėgą.
Gebėjimas skraidyti padeda paukščiams greitai susirasti maisto, pabėgti nuo priešų ir judėti tarp patogių buveinių.
Tačiau pasaulyje yra paukščių, kurie visiškai neturi gebėjimo skraidyti.
Pavyzdžiui, šio įgūdžio neturi pingvinai, stručiai, kakapo papūgos ir kelios kitos rūšys.
Artimiausi mums neskraidantys paukščiai, žinoma, yra naminės vištos. Kaip atsitiko, kad jos visiškai prarado šį nuostabų įgūdį?
Kodėl vištos neskraido?
2020 m. mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad vištos į laukines ir namines atskirtos maždaug prieš 7500 metų. Paukščiai buvo prijaukinti Kinijoje – kryžminant atsirado naujų veislių, pasižyminčių unikalia išvaizda ir įgūdžiais.
Kai kurios naminių vištų rūšys yra neįprastos spalvos, turi ilgas uodegas ir deda egzotiškų spalvų kiaušinius.
Tačiau pagrindinė veisėjų užduotis buvo išvesti ne gražius, o maistingus paukščius.
Jiems buvo svarbu, kad vištos turėtų didelius krūtinės raumenis ir taip pat duotų daug kiaušinių.
Pirmoji priežastis, kodėl naminės vištos negali skraidyti, yra didelė jų kūno masė.
Dėl ilgamečio kryžminimo jos ne tik tapo mėsingesnės, bet ir jų kaulai tapo sunkūs.
Jų maži sparneliai paprasčiausiai negali pakelti jų kūno. Kai kurie jų gali perskristi per nedidelę tvorą, tačiau tai yra daugiausia, ką jie gali padaryti.
Antroji priežastis, kodėl vištos negali skraidyti, yra ta, kad jiems to paprasčiausiai nereikia.
Laukiniams gyvūnams reikia gebėjimo aukštai šokinėti, nes juos bet kada gali užpulti plėšrūnai.
Naminiai gyvūnai yra prižiūrimi žmonių, gyvena aptvaruose, todėl jiems beveik niekas negresia.
Žinoma, lapės ir kiti gyvūnai gali bet kada įlįsti, tačiau šeimininkai stengiasi, kad vištos būtų apsaugotos nuo bet kokių grėsmių.
Kodėl pingvinai negali skristi?
Tarp neskraidančių paukščių yra ne tik vištos, bet ir pingvinai. Jie nėra prijaukinti žmonių, todėl jų nesugebėjimą skraidyti lemia aplinkos sąlygos.
Gamta tokia, kad nė vienas gyvūnas negali tobulai plaukti, skraidyti ir bėgti vienu metu.
Šaltuosiuose mūsų planetos regionuose gyvenantys pingvinai yra prisitaikę kuo daugiau plaukioti, nes tik taip jie gali gauti maisto – šaltuose vandenyse gyvenančių žuvų.
Paukščiai savo mažais sparnais ne skraido, o plaukia. Jie gali nardyti iki 20 metrų gylyje ir plaukti iki 36 kilometrų per valandą greičiu.
Dėl įgyto greičio pingvinai šoka į sausumą – kartais šuolio aukštis siekia 2 metrus. Būdami vandenyje pingvinai kojas naudoja kaip vairą, kad pakeistų kryptį.
Dėl viso to pingvinai prastai bėga, o apie skraidymą negali būti nė kalbos.