Tarptautinė mokslininkų komanda atliko eksperimentą ir padarė išvadą, kad kai kurie žmonėms patogeniški mikroorganizmai, įskaitant tuos, kurie sukelia vidines infekcijas ir plaučių uždegimą, gali išgyventi Marso sąlygomis.
Mokslininkai jau seniai baiminasi, kad atvykę į Marsą žmonės į planetą atsiveš bakterijų, kurios ten liks ir išgyvens.
Kuo tai gresia ateityje – taip pat ir Žemei, į kurią iš Marso atkeliauja meteoritai – nežinoma.
Be to, Raudonojoje planetoje nesant sterilios aplinkos, būtų labai sunku rasti galimą marsiečių gyvybę.
Nepaisant griežtų valymo ir nukenksminimo protokolų, vis dar kyla pavojus, kad žemiškieji mikroorganizmai gali patekti į kaimyninę planetą.
Todėl mokslininkams rūpi problema, kiek sausumos bakterijos gali išgyventi Marso sąlygomis. Šia prasme jie paprastai tiria ekstremofilus – gyvas būtybes (dažniausiai mikroorganizmus), galinčias išgyventi ypač atšiauriomis aplinkos sąlygomis (atlaikyti itin aukštas arba žemas temperatūras, slėgį, rūgštingumą, deguonies koncentracijas ir pan.).
Vokietijos aerokosminio centro ir Radboudo universiteto Medicinos centro (Nyderlandai) mokslininkai tyrė žmogaus patogeninių bakterijų – Burkholderia cepacia, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa ir Serratia marcescens – atsparumą Marso sąlygoms.
Šie mikroorganizmai yra nepretenzingi ir sukelia įvairias infekcines ligas.
Pavyzdžiui, Burkholderia cepacia gali sukelti plaučių uždegimą žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Klebsiella pneumoniae sukelia ne tik plaučių uždegimą, bet ir sepsį, šlapimo takų infekciją, bakteremiją (mikroorganizmų buvimą kraujyje), meningitą ir kepenų abscesus.
Pseudomonas aeruginosa, arba mėlynoji bacila, sukelia vidines infekcijas (kaip ir kiti pirmiau išvardyti mikroorganizmai bei Serratia marcescens).
Visi šie mikrobai paprastai gyvena ant mūsų kūno arba jo viduje ir jų gausu aplinkoje, tačiau paprastai jie nekelia jokios grėsmės žmogui, kurio imuninė sistema normali.
Tyrėjai šių bakterijų kolonijas patalpino į Marso sąlygas imituojančią aplinką – dirvožemį, panašų į Raudonosios planetos.
Tada jie sumodeliavo panašią Marso atmosferą, slėgį ir temperatūrą. Be to, mokslininkai mikrobus veikė kenksminga ultravioletine šviesa.
Eksperimentas truko apie 20 dienų. Rezultatas buvo gana įdomus: trys bakterijų rūšys ne tik išgyveno eksperimento metu, bet ir ėmė daugintis.
Kol kas mokslininkai bando suprasti, kas būtent padėjo mikroorganizmams gana patogiai jaustis Marso planetos aplinkoje. Galbūt mikroįtrūkimuose išliko mažyčiai vandens lašeliai.
Rezultatams patikslinti reikia tolesnių tyrimų.
