Pietų Vokietijoje archeologai aptiko senovinį žirgų kapinyną, priklausiusį romėnų kavalerijos būriui, veikusiems Bad-Kanštato vietovėje II a. po Kr.
Šis atradimas išskirtinis tuo, kad vienoje vietoje palaidota daugiau nei 100 raitelių žirgų, o tai suteikia retą progą įvertinti romėnų kariuomenės gyvūnų panaudojimą ir santykį su jais.
Kapinynas išsidėstęs netoli buvusios forto teritorijos, apie 400 metrų nuo tvirtovės, kas liudija apie jo strategiškai apgalvotą vietą – pakankamai toli nuo gyvenviečių, bet arti karinės bazės.
Kasinėjimų metu rasti žirgų palaikai buvo tvarkingai išdėstyti, kiekvienas žirgas gulėjo atskirai, ant šono, o kapai nesikartojo, kas leidžia manyti, jog virš jų galėjo būti ženklai, gal net vardai ar simboliai.
Ypač įdomu tai, kad kai kuriose kapavietėse rastos ritualinio pobūdžio detalės – ąsočiai ir molinės lempos, padėtos tarp žirgo galūnių.
Tokie radiniai liudija emocinį ar net religinį ryšį, o galbūt žirgai buvo palaidoti kartu su pagerbimo apeigomis.
Tyrėjai pažymi, kad žirgai nemirė vienu metu, bet buvo laidojami palaipsniui – greičiausiai dėl ligų, traumų ar senatvės, kai gyvūnai prarasdavo kovinę vertę.
Jei žirgas galėdavo dar paeiti – jį atvesdavo į kapinyną ir vietoje užmigdydavo, taip išvengiant transportavimo.
Be žirgų palaikų, rastas ir vienas žmogaus skeletas, palaidotas neįprastoje pozicijoje – veidu žemyn, be daiktų ar kapavietės žymėjimo.
Tai sukėlė diskusijų apie galimas bausmes, socialinę atskirtį ar ritualinę reikšmę.
70×80 m dydžio ištirtas plotas tikėtina dengia tik nedidelę viso kapinyno dalį, todėl tikimasi, kad tęsiant kasinėjimus bus aptikta daugiau žirgų ir galbūt dar žmonių palaikų, kas dar labiau praturtins žinias apie romėnų karinius įpročius ir gyvūnų reikšmę jų gyvenime.
