Vos kelių milimetrų dydžio, tačiau su galia, kuri priverčia stebėtis: australiškasis povinis voras (Maratus splendens) demonstruoja šuolio techniką, kurią sunkiai pakartotų net moderniausi naikintuvai.
Jo pakilimo metu fiksuojama iki 13 kartų didesnė nei gravitacinė jėga apkrova – tokios nepatiria net profesionalūs lakūnai.
Sidnėjaus Makvorio universiteto tyrėjų komanda detaliai išnagrinėjo šių unikalių vorų judesių mechaniką.
Vienas įdomiausių atradimų – šie gyviai šoka ne pasitelkdami raumenis, kaip daugelis kitų organizmų, o naudodami spaudimą.
Jie neturi kojų tiesiamųjų raumenų, todėl pasikliauja savo vidiniais skysčiais.
Prieš atlikdami šuolį, vorai suspaudžia krūtinės raumenis ir perstumia hemolimfą į kojų galus.
Hemolimfa sukuria stiprų vidinį slėgį, kuris kaip katapulta iššauna gyvūną į viršų.
Vos atleidus įtampą, kojos šauna tarsi spyruoklės.
Analizuodami 22 individų – 10 patinų ir 12 patelių – judesius, mokslininkai pastebėjo reikšmingų skirtumų tarp lyčių.
Patinai šoka trumpesniais, bet aštresniais judesiais, o patelės – sklandžiau.
Vis dėlto pagrindinį impulsą sukuria trečia ir ketvirta kojų poros.
Šuolio eiga itin grakšti: voras pakelia priekines kojas į priekį, tada nuo žemės pirmiausia atsiplėšia ketvirtoji pora, ir galiausiai trečioji suteikia galingą šuolį.
Tokia biomechanika sužavėjo mokslininkus, kurie jau dabar svarsto, kaip ją būtų galima pritaikyti šokinėjantiems mikro-robotams.
Šaltinis: Macquarie University.
