Vokietijos kalnuose archeologai už senųjų Romos imperijos sienų, toli nuo žinomų to meto germanų genčių gyvenviečių, aptiko retą beveik 3 000 Romos laikų monetų lobį.
Ekspertai nežino, kaip ir kodėl didžiulis lobis ten atsidūrė, rašo LiveScience.
Kasinėjimų metu rasta apie 2940 monetų, taip pat daugiau kaip 200 plonų sidabrinių fragmentų, puoštų geometriniais raštais.
Jie buvo užkasti dabar jau sudužusiame keraminiame puode, paslėptame tarp dviejų akmenų.
„Dauguma monetų yra vadinamieji antoniniani, kurie III mūsų eros amžiuje Romos imperijoje buvo oficialios sidabrinės monetos, bet dažniausiai buvo pagaminti iš bronzos su plonu sidabro sluoksniu“, – sakė kasinėjimams vadovavęs Reino krašto-Pfalco valstybinės archeologijos tarnybos Koblenco skyriaus vadovas Timo Langas.
Dėl prasto monetų išsilaikymo iki šiol identifikuota tik 100 monetų, kurių daugumos vienoje pusėje pavaizduotas Romos ar Galijos imperatoriaus portretas, o kitoje pusėje – kiti atvaizdai, pavyzdžiui, dievai Heraklis ir Marsas.
Pastebėta, kad seniausiose monetose pavaizduotas Romos imperatorius Gordianas III (valdęs 238-244 m.), o jauniausiose – galų imperatorius Viktorinas (valdęs apie 269-271 m.).
Archeologai nėra tikri, kokie buvo sidabro fragmentai, tačiau keraminio puodo forma atitinka III mūsų eros amžiaus romėnų keramikos tradicijas.
Monetos datuojamos 241-243 m. ir 269-271 m., taigi lobis tikriausiai buvo užkastas 270-ųjų pradžioje.
Radinys aptiktas netoli Heršbacho miesto Vestervaldo kalnų masyve, už 18 km nuo Aukštutinės Germanijos limeso – gynybinės linijos, žymėjusios Romos imperijos sieną su germanų tautomis.
Nors III a. romėnų monetų dažnai randama imperijos ribose, itin retai pasitaiko, kad toks didelis lobis būtų rastas už buvusių imperijos žemių ribų.
Archeologai išsiaiškino, kad kai kurios iš naujai rastų monetų buvo iš Romos, tačiau dauguma jų kaldintos Kelne, kuris tuo metu priklausė Galų imperijai – regionui, apimančiam dabartinę Prancūziją, Belgiją, Ispaniją ir dalį Vokietijos bei Italijos.
Jie atsiskyrė nuo Romos imperijos maždaug 260-274 m. po Kr. politinio nestabilumo laikotarpiu.
Tačiau regionas, kuriame buvo rastas lobis, nebuvo Galijos imperijos dalis.
Lango komanda tikisi sidabro fragmentus ištirti kompiuteriniu tomografu ir skaitmeniniu būdu atkurti jų pirminę formą.
Archeologai taip pat planuoja bendradarbiauti su kitais tyrėjais, kad galėtų identifikuoti likusias monetas.
