Mes gyvename greito mokslo pažangos eroje, leidžiančioje išspręsti sudėtingiausias visatos paslaptis.
Kiekvienais metais mokslininkai atranda naujas planetas, sužino detalių apie kosminių objektų formavimąsi ir net tiria juodąsias skyles.
Tačiau, nepaisant visų nuostabių mokslo pasiekimų, lieka klausimų, į kuriuos galbūt niekada nebus gautas galutinis atsakymas.
Šios mįslės kelia abejonių dėl mūsų žinių ribų ir verčia susimąstyti: galbūt kai kurios paslaptys taip ir liks nesuprantamos?
Šiame straipsnyje mes kalbėsime apie tris klausimus apie Visatą, kurie jaudina mokslininkų protus jau daugelį šimtmečių.
Kas įvyko prieš Didįjį sprogimą?
Vienas iš labiausiai intriguojančių klausimų, su kuriais susiduria mokslas, skamba taip: kas egzistavo prieš Didįjį sprogimą?
Laikai prieš mūsų Visatos atsiradimą išlieka paslaptimi, nes Didžiojo sprogimo teorija paaiškina tik tai, kas įvyko po to.
Bet kaip gi su pačiu pradžios momentu?
Kai kurie mokslininkai teigia, kad prieš Didįjį sprogimą nebuvo nei laiko, nei erdvės.
Tokiu atveju pats „prieš“ konceptas tampa beprasmis. Galbūt laikas ir erdvė atsirado kartu su mūsų pasauliu, o iki to tiesiog nebuvo sąlygų jų egzistavimui.
Kita hipotezė paaiškinama sudėtingu terminu kvantinė fluktuacija. Įsivaizduokite būseną, kurioje paprasti fizikos dėsniai neveikia.
Šiame „burbule“ kvantinių dalelių galėjo įvykti atsitiktinė reakcija, kuri tapo mūsų Visatos atsiradimo priežastimi. Tai kaip maža žiežirba, kuri uždegė didžiulį laužą.
Dar viena jaudinanti idėja – multivisatos hipotezė. Pagal šią teoriją, mūsų Didysis sprogimas yra vienas iš begalinio daugybės sprogimų įvairiose Visatose.
O galbūt mūsų Visata – ne pirmoji, o tik dalis ciklinio proceso, kur po kiekvieno Visatos suspaudimo seka naujas sprogimas? Tokiais klausimais užduoda daugelis mokslininkų.
Šiuo metu nė viena iš šių teorijų nėra galutinai patvirtinta, todėl mokslininkai ir toliau ieško atsakymų į įdomius klausimus. Gali būti, kad atsakymo taip ir nepavyks rasti.
Kokia bus visatos pabaiga
Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kas vyko prieš atsirandant Visatai.
Jie taip pat nežino, kaip mūsų Visata išnyks. Tačiau yra keletas įdomių hipotezių.
Pirmasis scenarijus – Didysis sprogimas.
Iš mokyklinės programos puikiai žinome, kad mūsų Visata nuolat plečiasi.
Laikui bėgant šis plėtimasis gali taip pagreitėti, kad gravitacija nebeišlaikys galaktikų, žvaigždžių ir net atomų.
Viskas tiesiogine to žodžio prasme subyrės į gabalus, ir liks tik chaotiška elementariųjų dalelių maišalynė. Tačiau nereikia panikuoti – tai gali įvykti po milijardų metų.
Antrasis scenarijus yra Didžioji kompresija. Jei plėtimosi procesas sulėtėtų, gravitacija vėl taptų dominuojančia jėga ir Visata imtų trauktis. Galaktikos susidurtų, žvaigždės suirtų, o visa materija vėl susijungtų.
Tai būtų tarsi atvirkštinis Didysis sprogimas. Įdomu tai, kad kai kurie mokslininkai spėja, jog iš šio suspaudimo galėtų kilti naujas Didysis sprogimas ir prasidėtų naujas ciklas.
Trečiasis variantas – mirtina šiluma arba didysis užšalimas. Jei Visata plėsis neribotai, bet nespartės, galiausiai visos žvaigždės sudegs ir visur taps labai šalta ir tamsu. Energijos nebeliks, ir Visata užšals be judėjimo, šilumos ir šviesos.
Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kuris iš šių scenarijų įvyks, tačiau jie ir toliau tiria kosminius reiškinius, kad galėtų priartėti prie šios didžiulės paslapties sprendimo.
Tačiau pripažinkime – Visatos mirties akimirkos mes paprasčiausiai nesulauksime, ir net labiausiai tikėtinos versijos liks hipotezėmis.
Kokia yra gyvenimo prasmė?
Gyvenimo prasmės ir Visatos egzistavimo klausimas yra dar viena intriguojanti tema, kuri žmoniją jaudina jau daugelį amžių.
Atsakymai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kaip žmogus suvokia jį supantį pasaulį.
Mokslas siekia paaiškinti, kaip viskas veikia, bet retai sprendžia prasmės klausimą.
Remiantis mokslo idėjomis, Visata atsirado dėl Didžiojo sprogimo, o gyvybė Žemėje yra sudėtingų cheminių ir biologinių procesų pasekmė.
Tačiau mokslas dar negali pateikti galutinio atsakymo į klausimą, kodėl ji buvo sukurta.
Filosofija siūlo daugybę būdų, kaip įprasminti gyvenimą. Pavyzdžiui, filosofas Albertas Kamiu manė, kad prasmę reikia susikurti pačiam, net jei aplinkinis pasaulis atrodo betikslis.
Egzistencialistai savo ruožtu teigia, kad kiekvienas žmogus pats nustato, kas jo gyvenime svarbu, ir neturėtų pasikliauti paruoštais atsakymais.
Religija gyvenimo prasmę sieja su kažkuo aukštesniu.
Dauguma religinių tradicijų teigia, kad gyvenimas žemėje tėra laikinas etapas, vedantis į amžinąjį gyvenimą arba dvasinį nušvitimą.
Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos religijos siūlo savus atsakymus į šį klausimą, pagrįstus tikėjimu aukštesniu tikslu.
Galiausiai kiekvienas žmogus pats sprendžia, kokią prasmę suteikti savo egzistencijai. Kažkas ją randa šeimoje, kažkas – darbe ar kūryboje. Tačiau mokslas niekada negalės atsakyti į gyvenimo prasmės klausimą.
