Vos viena savaitė sąmoningo socialinių tinklų ribojimo gali pastebimai pagerinti psichinę sveikatą. Tai įrodė naujas tyrimas, kuriame dalyvavo 295 jauni žmonės nuo 18 iki 24 metų.
Jau po septynių dienų jų patiriami nerimo, depresijos ir nemigos simptomai sumažėjo taip stipriai, kad pats rezultatas mokslininkams pasirodė netikėtai ryškus.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vidutinis jaunas žmogus kasdien socialiniuose tinkluose praleidžia beveik dvi valandas, šis atradimas tampa itin aktualus.
Kodėl tyrimo rezultatai tokie svarbūs?
Daugelis iki šiol atliktų tyrimų rėmėsi pačių dalyvių pateiktais duomenimis apie jų laiką ekrane. Tačiau naujasis tyrimas pasirinko kitą kryptį: mokslininkai naudojo inovatyvią „skaitmeninio fenotipavimo“ metodiką.
Tai leido pasyviai ir tiksliai fiksuoti realų programėlių naudojimą, be klaidų, kurias dažnai sukelia savarankiški dalyvių vertinimai.
Rezultatas – tikslesnis nei bet kada anksčiau surinktas vaizdas apie tai, kaip socialiniai tinklai veikia jaunų žmonių psichinę savijautą.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrimas vyko trimis etapais ir išsiskyrė itin kruopščia metodologija.
1. Bazinis dviejų savaičių stebėjimas
Dalyviai gyveno savo įprastame socialinių tinklų naudojimo režime. Jų telefonai fiksavo tikslų laiką, praleistą platformose.
2. Vienos savaitės „skaitmeninis detoksas“
Savanoriams buvo pasiūlyta maksimaliai apriboti aktyvumą socialiniuose tinkluose. Tai nebuvo visiškas draudimas, bet sąmoningas naudojimo sumažinimas.
3. Kasdieniai psichinės sveikatos įrašai
Viso eksperimento metu dalyviai kasdien pranešė apie savo emocinę būklę. Tai leido fiksuoti pokyčius realiuoju laiku.
Įspūdingi rezultatai vos per septynias dienas
Vos per vieną savaitę pasiekti rezultatai prilygo psichologinėms intervencijoms ar gyvenimo būdo pokyčiams, kurie paprastai trunka mėnesius.
Tyrimo dalyviai vidutiniškai pranešė apie:
• 16,1 procento mažesnę nerimo simptomų raišką
• 24,8 procento mažesnius depresijos simptomus
• 14,5 procento sumažėjusias miego problemas
Reali ekrano laiko statistika:
• vidutinis naudojimas sumažėjo nuo 1,9 valandos iki 0,5 valandos per dieną
• 6,2 procento dalyvių visiškai atsisakė socialinių tinklų visai savaitei
Tokie rezultatai parodė, kad psichologinei savijautai dažnai pakanka net ne visiško atsisakymo, o protingo ribojimo.
Ne visi gavo vienodą naudą: kieno psichinė sveikata gerėjo labiausiai
Svarbiausia tyrimo įžvalga: teigiamas poveikis buvo nevienodas.
Didžiausią naudą patyrė tie dalyviai, kurie:
• turėjo „probleminio naudojimo“ požymių
• dažnai lygino save su kitais internete
• jautė spaudimą dėl socialinių tinklų turinio
• patirdavo emocinių svyravimų po naršymo
Mokslininkų išvada yra aiški: poveikį daro ne tik laikas ekrane, o būtent naudojimo pobūdis.
Tai reiškia, kad socialinių tinklų įtaka psichinei sveikatai yra labiau susijusi su emociniais ir socialiniais mechanizmais, o ne tik su trukme.
Ką tai reiškia mums visiems
Šis tyrimas atskleidžia, kad net trumpalaikis socialinių tinklų ribojimas gali suteikti pastebimą psichologinę naudą. Jauni žmonės, kurie yra labiausiai linkę į psichologinį spaudimą skaitmeninėje erdvėje, gali gauti stipriausią palengvėjimą.
Tai paprasta, nemokama ir pasiekiama strategija kiekvienam, kuris nori:
• sumažinti nerimą
• pagerinti nuotaiką
• normalizuoti miegą
• sumažinti vidinę įtampą
• atgauti dėmesio kontrolę
Naujas tyrimas parodė, kad vos viena savaitė riboto socialinių tinklų naudojimo gali smarkiai sumažinti nerimą, depresiją ir miego problemas. Tai ypač akivaizdu tarp tų, kurių socialinio naudojimo modeliai buvo probleminiai. Esminis veiksnys yra ne tik praleistas laikas ekrane, bet sąmoningumas ir emocinis santykis su socialinių tinklų turiniu.
