Viduramžių laikais Lenkijoje veikė įdomi amatų šaka – papuošalų iš kristalinio stiklo gamyba.
Tyrėjų komanda, vadovaujama daktarės Aleksandros Pankievič iš Vroclavo universiteto, išsiaiškino, kad šiam amatui naudotas švinas greičiausiai buvo išgautas iš vietinių telkinių.
Neseniai aptikti radiniai padėjo geriau suprasti, kur ir kaip buvo kuriami žiedai bei karoliai.
Tyrime dalyvavo įvairių sričių specialistai iš Lenkijos mokslų akademijos, Jogailos universiteto bei JAV partnerių.
Jie analizavo stiklo dirbinius, rastus Vroclave ir Sipneve, ir padarė išvadą, kad nors švino žaliava buvo vietinė, pats stiklas greičiausiai atkeliaudavo jau pagamintas – meistrai dirbo su paruoštais stiklo elementais, tokiais kaip strypai ar diskai.
Pavyzdžiui, Olkušo regionas, turtingas švino telkiniais, buvo naudojamas dar geležies amžiuje, tačiau stiklo dirbtuvių čia iki šiol neaptikta.
Istorikai pažymi, kad švininis stiklas Europoje paplito maždaug nuo X iki XIV a. ir tikėtina atkeliavo iš Pietryčių Azijos per garsųjį Šilko kelią.
Dar senovės Mesopotamijoje buvo žinomos stiklo gamybos technologijos, o seniausi šio tipo papuošalai rasti Egipte.
Lenkijos švino telkiniai buvo naudojami jau nuo VI a. pr. Kr., o ypač aktyviai – XI amžiuje.
Tai padėjo vystytis vietinei amatų kultūrai ir galbūt net paskatino prekybos tinklų plėtrą.
Papuošalų gamyboje naudotas kristalas rodo, kad meistrai sugebėjo pritaikyti turimas medžiagas ne tik praktiškiems, bet ir puošniems tikslams.
Tyrimas taip pat atskleidžia įdomių detalių apie tuometinę visuomenę – kai kurie žiedai, ypač didesni ir ryškesni (pavyzdžiui, geltoni ar juodi), greičiausiai buvo skirti vyrams.
Be to, karoliai, rasti vyrų kapavietėse, gali reikšti, kad juos nešiojo ne tik moterys – jie galėjo būti ir atminimo simboliai ar asmeniškai svarbūs daiktai.
Dr. Pankievič mano, kad tokie radiniai atspindi daugiau nei tik grožio siekį – tai ir tapatybės, atminties bei emocinio ryšio išraiška.
Papuošalai tais laikais buvo ne vien moteriškos puošybos detalė – jie turėjo gilesnę, universalesnę reikšmę.
Apie tai rašo ir Arkeonews.
