Nepaisant akivaizdžios COVID-19 ūminės fazės remisijos, pacientai dažnai praneša apie kognityvinių funkcijų sutrikimus.
Visų pirma jie praneša apie lėtumo, miglotumo ir kartais proto aiškumo trūkumo pojūčius – tai savotiška lėtinė ligos fazė, paprastai vadinama „post-COVID sindromu“.
Naujajame tyrime, kuris yra didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Jungtinėje Karalystėje, buvo nagrinėjamas tiesioginis ir ilgalaikis SARS-CoV-2 poveikis smegenims.
Pasak mokslininkų, praėjus 12-18 mėnesių po hospitalizavimo, kai kuriems pacientams pasireiškia stiprus pažinimo funkcijų pablogėjimas.
Nors ankstesniais tyrimais jau buvo nustatytas ryšys tarp COVID-19 ir nuolatinių pažinimo funkcijų sutrikimų, konkretūs mechanizmai, kuriais SARS-CoV-2 veikia smegenis, lieka neaiškūs.
Todėl naujame svarbiame COVID-CNS konsorciumo tyrime Liverpulio, Londono Karališkojo koledžo ir Kembridžo universitetų mokslininkai sutelkė pastangas analizuoti biologines priežastis ir mechanizmus, lemiančius kognityvinius sutrikimus po COVID.
Liverpulio universiteto daktarė Greta Wood, pagrindinė tyrimo autorė, pranešime spaudai teigė: „Po hospitalizavimo daugelis COVID-19 pacientų praneša apie nuolatinius simptomus, dažnai vadinamus „smegenų rūku“.
Tačiau lieka neaišku, ar šie simptomai atitinka objektyvius pažinimo sutrikimus, ar yra biologinių smegenų pažeidimo įrodymų ir, svarbiausia, ar pacientai laikui bėgant pasveiksta.“
Tyrimo metu mokslininkai analizavo 351 16 metų ir vyresnių savanorių, dalyvavusių COVID-Centrinės nervų sistemos (CNS) tyrime pagal Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto (NIHR) programą COVID-19 BioResource, duomenis.
Šiame tyrime dalyviai (84 % iš jų gavo dvi vakcinos dozes) buvo vertinami 384 dienas.
Vertinimo metu buvo atliekami kognityviniai testai, imami kraujo mėginiai smegenų pažeidimo žymenims nustatyti ir atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Dvidešimt devyniems procentams dalyvių pasireiškė sunkūs simptomai, o įvertinus po gydymo 54 proc. pacientų nustatytos neurologinės komplikacijos.
Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas prilygsta 20 metų trunkančiam smegenų senėjimui
Daktarė Wood ir jos kolegos išanalizavo 351 paciento (su COVID-19 ir be jos, su neurologine diagnoze ir be jos, su komplikacijomis ir be jų) duomenis.
Į tyrimą taip pat buvo įtraukta kontrolinė grupė, kurią sudarė 2927 žmonės, atitinkantys amžiaus, lyties ir išsilavinimo lygį. Tarp hospitalizuotų pacientų vieniems išsivystė naujos ūmios neurologinės komplikacijos, kitiems – ne.
Tačiau abiem atvejais pacientų kognityvinių funkcijų pablogėjimas kėlė didesnį nerimą, nei tikėtasi.
Wood pažymėjo: „Nustatėme, kad šia liga sergantys žmonės, nepriklausomai nuo to, ar jiems kilo ūmių neurologinių komplikacijų dėl Covid-19, ar ne, pasižymėjo sunkesniu kognityvinių funkcijų pablogėjimu, nei būtų galima tikėtis atsižvelgiant į jų amžių, lytį ir išsilavinimą, remiantis 3 000 kontrolinių asmenų duomenimis.“
Pasak autorių, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad hospitalizuotų pacientų kognityvinių funkcijų pablogėjimas po Covid maždaug prilygsta dviem dešimtmečiams smegenų senėjimo.
Savo straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature Medicine“, mokslininkai taip pat pažymi, kad hospitalizuotų pacientų smegenų skenavimas rodo sumažėjusį smegenų tūrį ir tam tikrų sričių pažeidimus.
Jie taip pat nustatė neįprastai didelį baltymų, susijusių su smegenų pažeidimu, kiekį.
Jie mano, kad ryšys tarp smegenų pažeidimų, matomų magnetinio rezonanso tomografijoje, ir žymenų kraujo tyrimuose yra konkretus įrodymas, kad COVID-19 gali turėti reikšmingą poveikį smegenų sveikatai net ir praėjus ilgam laikui po pirminio užsikrėtimo.
Tyrimo autorius, Liverpulio universiteto neuromokslų profesorius Benedictas Michaelas sakė: „Covid-19 yra ne tik plaučių liga. Dažniausiai ji sunkiausiai pažeidžia pacientus, kuriems komplikacijos pasireiškia smegenyse“.
Jis pridūrė: „Šie nuolatiniai kognityviniai sutrikimai buvo pastebėti žmonėms, hospitalizuotiems tiek su klinikinėmis neurologinėmis komplikacijomis, tiek be jų, o tai rodo, kad COVID-19 gali sukelti kognityvinius sutrikimus be neurologinės diagnozės.
