Istorikai iškėlė naują versiją apie 367 m. barbarų įsiveržimo priežastis – ją galėjo paskatinti beveik trejus metus trukusi sausra, kuri sukėlė maisto krizę.
Tuo metu romėnų kariai, saugoję šiaurinę sieną, sukilo, o trys barbarų grupės koordinuotai puolė skirtingas Britanijos dalis: piktai iš Škotijos, skotai iš Airijos ir saksai iš žemyno užėmė pietus.
Tai paveikė imperijos kontrolę regione.
Romos karininkai žuvo arba pateko į nelaisvę, o kai kurie kareiviai perbėgo pas priešus.
Romėnų istorikas Ammianas Marcelinas pažymėjo, kad puolimas buvo organizuotas bendromis pastangomis prieš Vakarų Romą.
Imperijai pavyko atgauti kontrolę tik po dvejų metų, tačiau Britaniją ji paliko visiems laikams 410 m.
Tyrėjai, tyrinėdami ąžuolų augimo žiedus, nustatė, kad 364–366 m. vyko stiprios sausros visame regione. Tai prisidėjo prie ilgalaikio maisto stygiaus.
„Sausros sekos padidino spaudimą bendruomenėms, o tai galėjo būti tiesioginė karo priežastis“, – rašoma žurnale „Climatic Change“.
Vidutinis pavasario–vasaros kritulių kiekis tuomet smuko nuo 51 mm iki vos 28 mm, kas smarkiai paveikė derlių.
Pasak tyrimo autoriaus Čarlzo Normano, žemdirbystė šiuo laikotarpiu praktiškai žlugo.
Istoriniai šaltiniai fiksuoja, kad Britanijos gyventojai buvo ties bado riba, kai įvyko įsiveržimas.
