Raudonasis aras – ne tik gražiausias, bet ir vienas protingiausių paukščių pasaulyje. Deja, būtent šios savybės atvedė jį prie išnykimo ribos. Dėl spalvingų plunksnų ir įspūdingo intelekto ši rūšis šimtmečius buvo medžiojama: vieni laikė juos kaip naminius augintinius, kiti eksponavo zoologijos soduose. Prie to prisidėjo ir miškų kirtimas – natūrali buveinė naikinama dėl medienos.
Kur gyvena raudonieji arai?
Šie paukščiai paplitę nuo pietų ir rytų Meksikos iki Peru ir Paragvajaus, tačiau jų nerasite vakarų Anduose. Jų mėgstamiausia buveinė – drėgni atogrąžų žemumų miškai, ypač prie upių, taip pat – atviros miško teritorijos.
Raudonasis aras užauga 81–96 cm ilgio (pusę sudaro uodega), jo sparnų mostas siekia 110–120 cm, o svoris – beveik 1 kg. Ryškios raudonos, geltonos ir mėlynos spalvos derinys daro jį ne tik matomu, bet ir lengvai atpažįstamu.
Yra du šios rūšies porūšiai:
- Ara macao cyanoptera (Šiaurės Centrinė Amerika): raudonai oranžinis, su geltonais ir mėlynais sparnais bei balta oda ant veido.
- Ara macao macao (Pietų Amerika): raudonas, su geltonais, žaliais ir mėlynais sparnais, kiek mažesnis už pirmąjį.
Ar galima atskirti patinus ir pateles?
Iš išvaizdos – sunkiai. Net specialistams tenka remtis subtiliais požymiais, matomais tik stebint paukščių elgesį poroje. Tik pats aras žino, kas yra kas – šie paukščiai pasaulį mato kitaip nei žmonės. Jų regėjimas – tetrachromatinis, leidžiantis matyti spalvas keturių spektrų diapazone.
Spalvingumas – tai seksualinis signalas. Kuo ryškesnės plunksnos, tuo sveikesnis paukštis ir patrauklesnis partneris.
Ar raudonieji arai poruojasi visam gyvenimui?
Jie formuoja ilgalaikes ir stabilias poras, kurios gali trukti daugelį metų – ypač, jei joms pavyksta užauginti palikuonis. Tačiau tai nereiškia, kad jie ištikimi visą gyvenimą – jei vienas partneris žūsta, likęs susiranda kitą.
Ar būna skyrybų?
Taip, ypač tarp jaunų porų, kurioms ilgą laiką nepavyksta susilaukti palikuonių. Tokiu atveju paukščiai ieško naujų partnerių, tikėdamiesi didesnės sėkmės.
Veisimosi laikotarpis ir elgsena
Didžiąją metų dalį raudonieji arai gyvena socialiniuose būriuose, tačiau veisimosi metu jie tampa itin teritoriniai. Geros lizdų vietos – itin ribotos, dažniausiai tai drevės medžiuose. Todėl konkurencija – arši.
Patelė padeda 4 baltus kiaušinius. Ji juos peri maždaug 28 dienas, o patinas visą tą laiką rūpinasi maistu. Išsiritus viščiukams, dar laukia dideli iššūkiai.
Kodėl išgyvena tik dalis jauniklių
Iš keturių išgyvena dažniausiai tik vienas ar du. Kitus suėda gyvatės, plėšrūnai ar net agresyvios bitės. Po išskridimo jaunikliai dar ilgai nemoka skristi gerai ir tampa lengvu grobiu.
Tie, kurie išgyvena, mokosi iš tėvų, kaip rasti maisto, vandens ir apsisaugoti. Tai – ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir išlikimo instinktų.
Grėsmės populiacijai
Be neteisėto gaudymo, viena didžiausių grėsmių – miškų naikinimas. Tropinių miškų plotai mažėja, o tai reiškia, kad mažėja ir vietų, kur raudonieji arai gali veistis bei gyventi.
Tarptautinės pastangos saugoti šią rūšį įgauna pagreitį, tačiau nelegalūs gyvūnų prekeiviai vis dar aktyviai gaudo šiuos paukščius. Jų grožis ir retumas juos paverčia pelningu, bet pavojingu grobiu.
