Egiptą sukrėtė šiurpus atradimas – iš garsiojo Kairo muziejaus pavogta faraono apyrankė, menanti tris tūkstančius metų istorijos, o vėliau brutaliai perlydyta į paprastą auksą. Šis skandalas sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir atvėrė klausimą: ar tikrai šalies senovinis paveldas saugomas tinkamai?
Neįtikėtina vagystė, pavertusi brangenybę niekais
Egipto turizmo ir senienų ministras Šerifas Fatis paskelbė, kad tragedija įvyko rugsėjo 9 dieną, kai muziejaus darbuotojai ruošė eksponatus planuotai parodai Italijoje.
Būtent tuo metu iš restauravimo laboratorijos dingo neįkainojama faraono Amenemopeto apyrankė, papuošta lazurito karoliuku.
Laboratorijoje net nebuvo stebėjimo kamerų, todėl vagystė įvyko beveik nepastebimai. Tyrimas atskleidė, kad relikvija buvo ne tik pavogta, bet ir perduota per juvelyrų grandinę, o galiausiai perlydyta į kitus auksinius papuošalus.
Kas buvo Amenemopetas?
Faraonas Amenemopetas valdė Egiptą maždaug prieš 3000 metų, XXI dinastijos laikotarpiu, iš sostinės Taniso, esančio Nilo deltoje. Jo laikų nekropolį 1940 m. atrado prancūzų archeologas Pjeras Monte.
Kolekcija iš Taniso šiandien laikoma viena svarbiausių Egipto muziejaus brangenybių: apie 2500 artefaktų, tarp jų – auksinės kaukės, sidabriniai karstai ir karališkieji papuošalai.
Apmąstant šią istoriją, sunku suvokti, kad unikali apyrankė, kuri išliko tris tūkstantmečius, per kelias dienas buvo paversta metalo laužu.
Kaip vyko nusikaltimas?
Egipto Vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad buvo sulaikyti keturi įtariamieji, tarp jų – muziejaus restauratorius. Tyrimas parodė tokią schemą:
- Restauratorius perdavė apyrankę pažįstamam sidabro dirbinių parduotuvės savininkui Kaire.
- Šis pardavė ją juvelyrui už apie 3800 JAV dolerių.
- Vėliau kitas juvelyras nupirko apyrankę už 4000 dolerių ir perlydė ją į auksą kitiems papuošalams gaminti.
Šokiruojančios detalės dar labiau pasitvirtino, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vienas iš pardavėjų pasveria apyrankę ir perduoda pinigus už ją.
Visuomenės reakcija: pasipiktinimas ir reikalavimai
Egipto visuomenė sureagavo skaudžiai. Šimtmečiais išsaugotas paveldas buvo sunaikintas dėl kelių tūkstančių dolerių, o muziejaus reputacija tapo abejonių objektu.
Žinoma archeologė Monika Hanna paragino nedelsiant sustabdyti tarptautines parodas, kol nebus užtikrintos realios saugumo priemonės. Ji pabrėžė, kad tokios klaidos meta šešėlį visai Egipto archeologijai.
Tuo tarpu žmogaus teisių advokatas Malekas Adlis apibūdino vagystę kaip „pavojaus varpą“ valdžiai. Jis paragino griežtinti apsaugą ne tik parodose, bet ir muziejų saugyklose.
Kodėl tai taip skaudu Egiptui?
Egiptas jau šimtmečius didžiuojasi savo senoviniu paveldu. Faraonų kapai, šventyklos ir juvelyrikos dirbiniai yra ne tik šalies istorijos dalis, bet ir nacionalinės tapatybės simbolis.
Todėl šio įvykio tragedija slypi ne tik apyrankės sunaikinime, bet ir pasitikėjimo praradime. Jei 3000 metų išsaugotas lobis gali dingti muziejaus viduje, kiek dar relikvijų gresia pavojus?
Pamokos ateičiai
Ši istorija jau dabar vadinama viena skaudžiausių kultūrinės vagystės tragedijų Egipto istorijoje. Ji rodo, kad net garsiausi muziejai negali būti saugūs, jei nėra modernių apsaugos sistemų.
Specialistai reikalauja:
- įrengti stebėjimo kameras visose laboratorijose,
- stiprinti apsaugos kontrolę rengiant tarptautines parodas,
- sukurti skaidrią sistemą, užtikrinančią, kad kiekvienas eksponatas būtų stebimas nuo išvežimo iki grąžinimo.
Galbūt tik tuomet Egiptas sugebės iš naujo įrodyti, kad gali saugoti savo paveldą.
DUK
Kas buvo faraonas Amenemopetas?
Amenemopetas valdė Egiptą prieš 3000 metų, XXI dinastijos laikais, iš sostinės Taniso Nilo deltoje.
Kaip pavogta apyrankė pateko į juvelyrų rankas?
Restauratorius perdavė ją pažįstamam pardavėjui, kuris per grandinę pardavė juvelyrams, o šie galiausiai perlydė dirbinį.
Ką reiškia ši vagystė Egiptui?
Tai ne tik neįkainojamos vertybės praradimas, bet ir pasitikėjimo Egipto muziejų saugumu smūgis, kuris verčia abejoti paveldo apsaugos sistema.
