Skaitymas nuo seno laikomas vienu svarbiausių būdų pažinti pasaulį. Vis dėlto, naujausi tyrimai atskleidžia, kad malonumo skaitymas vis dažniau tampa retenybe.
Ši tendencija ypač ryški tarp jaunimo – beveik kas ketvirtas Jungtinės Karalystės gyventojas, priklausantis 16–24 metų amžiaus grupei, visiškai neskaito.
„The Reading Agency“ duomenimis, net pusė suaugusiųjų šioje šalyje taip pat neturi įpročio reguliariai skaityti. Bet kas nutinka, kai knygas keičia vaizdo ar garso turinys?
Šiam klausimui atsakymo ieškojo mokslininkai, tyrinėdami skaitymo ir smegenų evoliucijos sąsajas.
Skaitmeninė žiniasklaida bei socialiniai tinklai geba ilgam patraukti dėmesį ir pateikia informaciją lengvai suvokiama bei vizualiai patrauklia forma.
Tad ar stebina tai, kad vis mažiau žmonių renkasi laiką leisti su knyga rankose? Mažėjantis tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų susidomėjimas skaitymu kelia nerimą švietimo specialistams, mokslininkams ir kognityvinės raidos ekspertams.
Jie pabrėžia dvi pagrindines problemas: silpnėjančius kalbinius gebėjimus ir prastėjančius skaitymo įgūdžius.
Remiantis tradicine perspektyva, kalba vystosi tiek žodžiu, tiek raštu. Kai žmogus nebeskiria dėmesio aktyviam skaitymui, jo žodynas bei gebėjimas suvokti sudėtingas kalbos struktūras ir aiškiai reikšti mintis gali pastebimai silpnėti.
Be to, šie pokyčiai daro įtaką smegenų veiklai. Smegenys, pasižyminčios plastiškumu, nuolat adaptuojasi pagal gaunamą krūvį.
Tyrėjai teigia, kad nepakankamas skaitymas gali keisti nervinių grandinių vystymosi prioritetus, o gal net turėti ilgalaikį poveikį evoliucijai – juk kalba yra glaudžiai susijusi su smegenų neurobiologija.
Užuomina – kairysis pusrutulis
Mokslininkai jau seniai nustatė, kad kalbos apdorojimas smegenyse daugiausia vyksta kairiajame pusrutulyje.
Dažnai tai aiškinama tuo, kad kairysis pusrutulis yra atsakingas už greitą ir detalų garso signalų apdorojimą (vadinamą „laiko apdorojimu“), o dešinysis pusrutulis geriau analizuoja „erdvinio dažnio“ informaciją, kuri svarbi muzikoje ar kai kuriuose kalbos suvokimo aspektuose.
Žurnale „Neuroimage“ publikuoti naujo tyrimo rezultatai, paremti daugiau nei 1 000 dalyvių duomenimis iš „Human Connectome Project“ (HCP) duomenų bazės, dar kartą patvirtino, kad smegenų sistema pritaikyta efektyviam kalbos apdorojimui kairiajame pusrutulyje.
Tyrimas atskleidė ir įdomių detalių: žmonės, mėgstantys skaityti, turi dvi specifines kairiosios momeninės skilties sritis, kurios yra labai svarbios, kai reikia rašytinius žodžius susieti su jų garsine išraiška bei reikšme.
Be to, svarbus vaidmuo tenka kairiajam temporaliam poliui – smegenų sričiai, kuri atlieka semantinės informacijos kategorizavimo ir susiejimo funkcijas.
Įdomu tai, kad pas aktyvius skaitytojus kairysis temporalinis polius yra didesnis nei dešinysis, o tai patvirtina šios struktūros reikšmę kalbai.
Klausos sistema taip pat turi didelę įtaką kalbos apdorojimui smegenyse.
Tai svarbu, nes mokslininkai, kalbėdami apie smegenų žievę, dažnai atkreipia dėmesį į du parametrus: žievės storį ir paviršiaus plotą. Logiška manyti, kad kuo storesnė žievė, tuo geriau, nes joje yra daugiau neuronų. Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug sudėtingiau.
Žievės storis
Kairiosios klausos žievėje aptinkama daugiau mielino – riebalinės medžiagos, kuri apgaubia nervines skaidulas ir atlieka izoliacijos funkciją. Mielinas pagreitina signalų perdavimą ir leidžia neuronų stulpeliams veikti atskirai.
Tokia struktūra idealiai tinka „kategoriniam“ kalbos apdorojimui: smegenys neskaičiuoja tikslios akimirkos, kada pradeda virpėti balso stygos, o veikiau „nusprendžia“, ar garsas panašesnis į „d“, ar į „t“.
Didesnis mielino kiekis gali lemti, kad tam tikros žievės sritys tampa „plokštesnės“, t. y. plonesnės, bet platesnės paviršiaus plotu.
Šis kortikalinio storio tipas yra privalumas, kai reikia atlikti sudėtingas analizes.
Tuo tarpu kai kurios kitos smegenų sritys, atliekančios daugiakomponentės ir integruotos informacijos apdorojimą, pasižymi didesniu žievės storiu.
Manoma, kad taip yra dėl intensyvesnių ryšių tarp neuronų stulpelių.
Pavyzdžiui, laikinosios skilties priekinė dalis yra viena storiausių žievės sričių, nes ji integruoja daugybę semantinių ryšių – nuo žodžių reikšmių iki asociatyvinių vaizdinių.
Žmonių, kurie daug skaito, smegenyse šios sritys yra subalansuotos: smegenys derina tiek „plokščias“ sritis su dideliu mielino kiekiu, tiek „storesnes“ sritis su išvystytomis dendritų ataugomis.
Dendritai – tai neuronų atšakos, per kurias perduodama informacija per cheminius arba elektrinius sinapsius iš aksonų. Gebėjimas gerai skaityti, regis, reikalauja subtilaus klausos žievės darbo ir galingos semantinės integracijos.
Skaitymas keičia smegenis
Svarbu suprasti, kad smegenų struktūra nėra nekintama – neuroplastiškumas reiškia, jog mūsų smegenys keičiasi, kai įgyjame naujų žinių ar įgūdžių. Pavyzdžiui, užsienio kalbų besimokančių studentų smegenų žievė sustorėja tam tikrose kalbai skirtose srityse.
Panašus procesas vyksta ir skaitant: reguliariai skaitydami, mes stipriname klausos ir semantinių sričių veiklą.
Tačiau nustojus skaityti, šios grandinės aktyvuojamos rečiau, o smegenys savo dėmesį nukreipia kitur.
Egzistuoja hipotezė, kad skaitymo atsisakymas masiniu mastu gali turėti neigiamų padarinių tiek visuomenės raidai, tiek žmogaus evoliucijai, nes būtent kalbos ir rašto įgūdžiai išskiria šiuolaikinį žmogų iš jo protėvių.
Rašto ir skaitymo atsiradimas tikriausiai leido smegenims sukurti naujas nervines jungtis, būtinas žinių fiksavimui ir mokslo plėtrai.
Tačiau jei žmonija masiškai pereis prie žodinės (nors ir virtualios) kultūros, kurioje informacija perduodama vaizdo ar garso formatu, ar pasikeis pagrindinės mūsų mąstymo ir suvokimo strategijos?
Neskaitymas jau dabar siejamas su tam tikrais kognityviniais pokyčiais: vietoj nuodugnios teksto analizės daugelis žmonių renkasi trumpus vaizdo įrašus ir socialinių tinklų slinkimą.
Pasekmės akivaizdžios – jaunajai kartai tampa sunkiau sutelkti dėmesį ir analizuoti informaciją.
Be to, grožinės literatūros skaitymas, kaip parodė ankstesni tyrimai, ugdo empatiją – gebėjimą suvokti kitų žmonių jausmus ir mintis.
Atsisakydami literatūros, rizikuojame šio gebėjimo praradimu.
Kita vertus, audiovizualinio formato gerbėjai informaciją atpažįsta greičiau.
Tačiau ar turinio vartojimas yra lygiavertis gilesniam minties ir teksto supratimui?
Sunku tiksliai pasakyti – smegenys yra „lanksčios“ ir kiekviena karta prisitaiko prie savo „technologinių modelių“.
Tačiau jei žmonės visame pasaulyje pradės mažai skaityti, žmonija gali ne tik prarasti turtingą istoriją turintį įgūdį, bet ir pakeisti smegenų vystymosi dėsningumus.
Ar skaitymas yra viskas?
Jeigu norite išlaikyti smegenų sveikatą ir sustiprinti skaitymo įgūdžius, atsakymas paprastas – pradėkite skaityti.
Tyrimai rodo, kad net ir trumpas kasdienis skaitymas (vos 20–30 minučių) aktyvuoja smegenų sritis, atsakingas už kalbos apdorojimą ir prasmės suvokimą.
Tiems, kurie su skaitymu nesusiduria sunkumų, verta imtis sudėtingesnių užduočių – rinktis tekstus, kurie reikalauja daugiau dėmesio ir analizės, pavyzdžiui, mokslo populiarinimo straipsnius ar grožinę literatūrą su įtraukiančiu ir prasmingu siužetu.
Be to, verta praktikuoti klausos suvokimo gebėjimus: garsiai tarti žodžius, ieškoti rimų, stebėti, kaip skamba raidės.
Kuo geriau perprasite gimtosios kalbos „melodiką“, tuo lengviau susiesite raides su jų skambesiu.
Skaitymo atsisakymas gali smarkiai pakenkti tiek individualiems gebėjimams, tiek socialiniam raštingumui.
Nors smegenys sugeba prisitaikyti prie garso ir vaizdo turinio, kyla klausimas – ar be skaitymo įmanoma visiškai atskleisti savo pažintinį potencialą?
Tad jei knygą atidėliojote jau kurį laiką, dabar tinkamas momentas ją vėl paimti į rankas.
Jūsų smegenys, ypač kairysis pusrutulis, tikrai bus dėkingos, o kartu ir visuomenė.
