Sveikas gyvenimo būdas padeda žmonėms sukaupti tam tikrą rezervą, kuris leidžia išsaugoti pažinimo funkcijas senatvėje.
Tai parodė naujas tyrimas, pagrįstas beveik 600 žmonių, kurie mirties dieną buvo perkopę devintą dešimtį, smegenų autopsijų analize.
Žurnale “JAMA Neurology” paskelbtame darbe remiamasi Rush atminties ir senėjimo projekto duomenimis.
Tai ilgalaikis klinikinis Rush universiteto medicinos centro (Čikaga, JAV) tyrimas, kurio metu gydytojai 1997-2022 m. stebėjo žmonių gyvenimo būdą, o po jų mirties paėmė jų smegenis tyrimams.
Mokslininkai jau seniai žino, kad tinkama mityba, fiziniai pratimai, metimas rūkyti yra susiję su mažesniu demencijos paplitimu.
Siekdama suprasti, kas vyksta smegenyse, Čikagos medicinos centro neurologų, patologų ir kitų specialistų komanda ištyrė 586 mirusių ilgaamžių (415 moterų ir 171 vyro) skrodimo duomenis.
Vidutinis mirties amžius buvo beveik 91 metai.
Be to, tyrėjai išnagrinėjo tiriamųjų gyvenime atliktų kognityvinių testų rezultatus ir klausimynuose pateiktą informaciją apie jų gyvenimo būdą.
Gyvenimo būdui įvertinti tyrėjai naudojo nuo nulio iki penkių balų skalę, kurioje aukštas balų skaičius atitiko sveikesnius įpročius.
Palyginus šiuos duomenis paaiškėjo, kaip ir buvo tikėtasi: kuo sveikesnį gyvenimo būdą žmonės gyveno, tuo didesnė tikimybė, kad gyvenimo pabaigoje jie išsaugos protines funkcijas.
Kiekvienas papildomas sveikos gyvensenos balas buvo susijęs su aukštesniais kognityvinių testų rezultatais.
Analizuodami skrodimus, mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė tipiniams neurologiniams demencijos požymiams.
Tarp jų buvo amiloido plokštelių ir neurofibrilinių pluoštų smegenų audinyje, taip pat kraujotaką sutrikdantys kraujagyslių sistemos pokyčiai, kurie gali atsirasti dėl mikroinsulto ar insulto.
Tyrimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad sveikas gyvenimo būdas suteikia senstančioms smegenims kognityvinių atsargų, kurios leidžia joms ir toliau normaliai funkcionuoti nepaisant pokyčių, kurie paprastai rodo demencijos vystymąsi.
