Kalbant apie vaikų mitybą, daugelis tėvų pirmiausia susimąsto apie fizinę sveikatą – kaulų tvirtumą, imuninės sistemos stiprinimą bei harmoningą augimą.
Tačiau ar kada nors susimąstėte, kad maisto produktai gali daryti įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei gerovei?
Tai visiškai logiška, turint omenyje, kad emocinė būsena glaudžiai susijusi su organizme vykstančiais biocheminiais procesais, kuriuos gali paveikti suvartojamas maistas.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog tam tikri maisto produktai gali prisidėti prie vaikų socialinių gebėjimų gerinimo, padėti jiems tapti draugiškesniems ir jautresniems aplinkiniams.
Pavyzdžiui, Bristolio universiteto mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurių mityboje reguliariai atsiranda žuvis, lengviau prisitaiko prie socialinės aplinkos nei tie, kurie jos nevartoja.
Tai reiškia, kad jie lengviau bendrauja ir geriau sutaria su kitais.
Žurnale „European Journal of Nutrition“ paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 8 000 vaikų, parodė, jog septynmečiai, nevartojantys jūros gėrybių, susiduria su 35 proc. didesne socialinės adaptacijos problema, o devynerių metų amžiaus vaikams ši rizika išauga iki 43 proc.
Šis ryšys aiškinamas vertingomis žuvyje esančiomis medžiagomis. Omega-3 riebalų rūgštys, tokios kaip DHA ir EPA, gali stiprinti emocinį intelektą ir skatinti empatiją, padėdamos vaikams geriau suprasti kitus.
Be to, jodas, kuris yra svarbus skydliaukės veiklai, taip pat turi įtakos smegenų funkcijoms ir bendrai psichinei būklei.
O kas jei vaikas nemėgsta žuvies?
Selenas padeda apsaugoti nervų ląsteles nuo oksidacinio streso, taip prisidėdamas prie aiškaus mąstymo ir greitesnių protinių reakcijų.
Tuo tarpu cholinas teigiamai veikia atmintį ir koncentraciją, todėl vaikai tampa labiau susikaupę bei imlesni naujai informacijai.
Įdomu tai, kad reguliarus žuvies vartojimas neturėjo jokio poveikio IQ rodikliams, tačiau akivaizdžiai pagerino vaikų bendravimo įgūdžius – jie tapo draugiškesni, labiau linkę padėti ir parodyti rūpestį.
Tai leidžia manyti, kad intelekto ir emocinio intelekto vystymasis priklauso nuo skirtingų veiksnių, o mityba yra vienas iš jų.
Vis dėlto ne visi vaikai noriai valgo jūros gėrybes – kai kuriems nepatinka jų kvapas, tekstūra ar skonis. Laimei, omega-3 riebalų rūgščių galima gauti ir iš kitų šaltinių.
Jų yra graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse, avokaduose, kiaušiniuose, moliūgų sėklose bei žaliose daržovėse, tokiose kaip petražolės ar špinatai. Beje, avokadai yra puikus pasirinkimas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Nors žuvis išlieka geriausiu DHA ir EPA riebalų rūgščių šaltiniu, jos atsisakant, racioną galima papildyti augaliniais omega-3 turinčiais maisto produktais.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad augalinės kilmės omega-3 (ALA) organizme ne taip efektyviai virsta DHA ir EPA, todėl visiškai pakeisti jūros gėrybių jie negali.
Kodėl mityba turi įtakos elgsenai?
Žmogaus smegenys – tai sudėtinga sistema, kurioje nuolat vyksta milijardų neuronų tarpusavio sąveika.
Omega-3 riebalų rūgštys atlieka esminį vaidmenį perduodant signalus tarp smegenų ląstelių, o tai turi įtakos emocijoms ir socialiniam elgesiui.
Tyrimai rodo, kad pakankamas šių medžiagų kiekis gali paskatinti oksitocino – hormono, atsakingo už pasitikėjimą ir prisirišimą – gamybą.
Subalansuota mityba, kurioje gausu naudingųjų riebalų, padeda reguliuoti serotonino ir dopamino kiekį, o tai tiesiogiai prisideda prie geresnės nuotaikos ir emocinės pusiausvyros.
Vaikai, gaunantys pakankamai šių medžiagų, yra emociškai stabilesni, labiau linkę bendradarbiauti ir lengviau įveikia stresines situacijas.
Tuo tarpu mitybos trūkumai gali išprovokuoti dirglumą, agresyvumą, dėmesio sutrikimus, mokymosi sunkumus, padidėjusį nerimą ir socialinį atsiribojimą.
Be to, tam tikrų naudingų junginių, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgščių, trūkumas neigiamai veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą.
Maisto produktai yra daugiau nei tik energijos šaltinis – jie daro įtaką ir vaiko charakterio formavimuisi.
Kaip į mitybą įtraukti daugiau žuvies?
Jei jūsų vaikas nenori valgyti žuvies, galima pasinaudoti keliais patarimais, kad jos skonis taptų malonesnis.
Vienas iš veiksmingų būdų – gaminti žuvies kotletus su daržovėmis, kad būtų sušvelnintas skonis ir pagerinta tekstūra.
Taip pat galite išbandyti namuose pagamintus žuvies pirštelius be papildomų priedų, kurie gali patikti vaikui.
Be to, žuvies gabaliukus galima įdėti į omletus, troškinius ar net sriubas.
Pavyzdžiui, kreminė lašišos ir bulvių sriuba gali būti skanus pasirinkimas, kuris tikrai patiks vaikams.
Kuo anksčiau vaikas pradės valgyti žuvį, tuo didesnė tikimybė, kad ji taps mėgstama, todėl svarbu ją įtraukti į mitybą nuo ankstyvo amžiaus, kai formuojasi skonio įpročiai.
Ne tik žuvis, bet ir kiti maisto produktai gali turėti teigiamą poveikį vaiko emocinei savijautai.
Pilno grūdo maisto produktai, pavyzdžiui, avižiniai dribsniai, grikiai ir rudieji ryžiai, padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, taip užkirsti kelią staigiems nuotaikos pokyčiams.
Vaisiai ir daržovės, ypač tie, kuriuose gausu vitamino C, kaip apelsinai, kiviai ir paprikos, mažina streso lygį ir padeda geriau susidoroti su stresinėmis situacijomis.
Pieno produktai, dėl juose esančio triptofano, skatina serotonino, geros nuotaikos hormono, gamybą, taip prisidedant prie emocinio stabilumo.
Kartusis šokoladas, kuriame gausu flavonoidų ir magnio, taip pat teigiamai veikia psichoemocinę būseną ir padeda kovoti su nerimu.
