Ar tikrai senovės kapavietės buvo skirtos karaliams? Naujas Airijoje rastų palaikų DNR tyrimas atskleidė, kad šie megalitiniai statiniai greičiausiai priklausė visai bendruomenei, o ne vien elitui.
Tyrimas apėmė net 55 individų griaučius, o rezultatai rodo, kad laidojimo vietose buvo daug biologiškai tolimų žmonių, o ne giminaičių – tai prieštarauja senesnei versijai, kad šios kapinės buvo skirtos kilmingosioms dinastijoms.
Koridorių kapavietės, atsiradusios apie 3300 m. pr. Kr., iškilo po keturių šimtmečių paprastesnių laidojimo praktikų.
Jos galėjo būti ritualinės susibūrimo vietos, kur bendruomenės susitikdavo sezoniškai – tiek dėl darbo, tiek dėl apeigų.
Skirtingai nei anksčiau manyta, genetinė analizė parodė mažiau artimų giminių kapavietėse, o tai rodo, kad žmonės buvo socialiai, o ne genetiškai susieti.
Tai leidžia teigti, kad neolito laikų Airija buvo demokratiškesnė, o ne hierarchiškai valdoma.
Kapavietės tarnavo ne tik laidojimui, bet ir socialiniam ryšiui.
