Kai pirmą kartą perskaičiau apie šį tyrimą, mane sukrėtė jo mastas. Naršydamas mokslininkų publikacijose supratau, kad mes iki šiol gerokai nuvertinome Romos imperijos technologinį lygį ir jos gebėjimą formuoti infrastruktūrą, kuri sujungė visą pasaulį.
Šįkart archeologai atliko tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Jie sujungė tūkstančius duomenų taškų, išnagrinėjo archyvus, palydovų nuotraukas ir net Antrojo pasaulinio karo aerofotografijas ir atskleidė beveik 300 000 kilometrų senovinių romėnų kelių.
Tai beveik dvigubai daugiau, nei manyta iki šiol.
Kaip rašo Times of Israel, naujasis tyrimas iš esmės perrašo mūsų supratimą apie antikinę infrastruktūrą. Londono universiteto ir kitų Europos institucijų archeologai net penkerius metus sistemingai analizavo istorinę medžiagą: žurnalus, akmens ženklų vietas, senovinius žemėlapius ir kitus archyvus. Vėliau jie pasitelkė šiuolaikines technologijas – palydovų vaizdus, LIDAR analizę ir aukštos raiškos aerofotografijas.
Man asmeniškai įspūdį padarė tai, kad tyrėjai naudojo ir skaitmenizuotas Antrojo pasaulinio karo lėktuvų nuotraukas, kuriose atsispindi žemės paviršiaus mikroskopiniai pakitimai. Kartais senovės kelio vietą išduoda vos pastebimas augmenijos tonų skirtumas, kartais – žemės struktūros nevienodumas, kartais – šlaito pjūvis, kurį paliko romėnų inžinieriai.
Archeologas ir tyrimo autorius Thomas Brumans teigia, kad darbas priminė milžiniškos dėlionės dėliojimą. Tam tikros vietovės archyviniai įrašai nurodydavo, kur gali būti prarasta atkarpa, o palydoviniai duomenys padėdavo ją tiksliai identifikuoti. Pats tyrėjas tai apibūdino kaip „kontinentinio masto taškų jungimo žaidimą“, kurio rezultatas viršijo visus lūkesčius.
Ką atskleidė naujoji žemėlapių rekonstrukcija?
Iki šiol buvo manoma, kad romėnų kelių sistema siekė apie 188 tūkstančių kilometrų. Tačiau naujasis darbas parodė, kad tikrasis kelio tinklas buvo beveik dvigubai didesnis – jis driekėsi nuo Ispanijos pakrančių, per Prancūziją, Italiją, Balkanus, Graikiją, Anatoliją ir toliau link Sirijos.
Remiantis Cambridge ir Oxford tyrimais, romėnų infrastruktūra yra vienas geriausiai išvystytų antikos inžinerijos pavyzdžių, todėl nauji duomenys suteikia naują perspektyvą https://www.cam.ac.uk/ https://www.ox.ac.uk/.
Tai ypač svarbu analizuojant, kaip Romos imperija valdė žemynus, judėjimą ir prekybą.
Iki šiol dauguma tyrimų buvo sutelkta į pagrindines magistrales, tokias kaip Via Appia arba Via Augusta. Tačiau naujoji interaktyvi žemėlapio versija, kurią mokslininkai dabar pateikia viešai, atskleidžia ir tūkstančius mažesnių kelių: kaimo takų, jungiamųjų keliukų, būtų sujungusių vilas, fermas, karinius postus ir mažus miestelius.
Publikuotame tyrime, kuris paskelbtas žurnale Scientific Data, pateikiama plati informacija apie šiuos kelių sluoksnius. Tai leidžia tyrėjams analizuoti ne tik imperijos logistiką, bet ir kasdienį regionų gyvenimą.
Naujai atrasti keliai Šiaurės Afrikoje, Prancūzijos lygumose ir Graikijos Peloponeso pusiasalyje
Nors daugiausia dėmesio skiriama Europos keliams, mokslininkai nustebo atradę gerokai daugiau nei tikėtasi kelių Afrikos šiaurėje. Maroko, Alžyro ir Tuniso teritorijos, kaip rodo palydoviniai duomenys, buvo intensyviai urbanizuojamos ir romėniškai struktūruojamos.
Taip pat ypatingas dėmesys skirtas Prancūzijos lygumoms, kur dėl žemdirbystės pokyčių ir žemių niveliavimo daugelis kelių buvo beveik nematomi plika akimi. Palydoviniai vaizdai ir LIDAR technologijos padėjo juos „iškelti į paviršių“.
Graikijoje tyrėjai, remdamiesi topografiniais modeliais ir senoviniais šaltiniais, atkūrė kelių tinklą Peloponese, kurio didžioji dalis iki šiol nebuvo dokumentuota.
Šių vietų duomenys, kaip nurodoma Smithsonian ir NCBI archyvuose, atskleidžia tikrąją romėnų inžinerijos apimtį https://www.smithsonianmag.com/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6520897/.
Kaip šie kelių tinklai padėjo plisti idėjoms, religijoms ir ligoms?
Viena svarbiausių tyrimo išvadų yra ta, kad kelių tinklai buvo esminiai formuojant civilizaciją. Pasak Brumanso, vizualizuoti maršrutus, kuriais keliavo romėnų kariai, pirkliai, diplomatai ar net paprasti keliautojai, padės suprasti, kaip regionuose plito:
• ankstyvoji krikščionybė
• politinės idėjos
• komercinė prekyba
• technologijos ir kultūra
• senovės pandemijos
Harvard mokslininkų atlikti tyrimai liudija, kad ligų plitimas dažnai sekė būtent pagrindiniais keliais https://www.hsph.harvard.edu/.
Tai leidžia suprasti, kaip greitai per imperiją galėjo keliauti tiek žinios, tiek pavojingi virusai.
Romos keliai buvo tūkstančius metų trukusi civilizacinė arterija, ir tik dabar mes pamatėme jų tikrąjį mastą.
Kodėl tai svarbu šiandien?
Šis tyrimas man primena, kad kartais pažangiausi moksliniai atsakymai slypi praeityje. Kalbėdamasis su archeologais esu girdėjęs mintį, jog „muziejai ir archyvai žino daugiau, nei mes sugebame perskaityti“. Šis atvejis tai patvirtina.
Dėl skaitmenizacijos, KT technologijų ir palydovinių duomenų mes dabar galime pamatyti visą kontinentą tarsi iš viršaus, sujungti veiklą iš skirtingų šimtmečių ir rekonstruoti kelių tinklą, kuriuo romėnai rėmė savo imperijos galią.
Ši nauja žemėlapio versija suteiks tyrėjams, mokytojams, istorikams ir studentams ambicingą įrankį, kuris padės geriau suprasti Europos ir Artimųjų Rytų civilizacinę raidą.
