Senovės Egipto paslaptys ne kartą stebino mokslininkus, tačiau viena iš įdomiausių atradimų – Ipuvero papirusas – gali suteikti naujų įžvalgų apie biblines istorijas.
Ši senovinė rankraštis, priskiriamas rašytojui vardu Ipuveras, yra poetiška lamentacija, kurioje aprašomos didžiulės katastrofos ir socialiniai sukrėtimai Egipte.
Rankraštyje minima masinė žmonių žūtis, bado apraiškos ir ekologinės nelaimės. Daily Mail primena, kad Biblijos Išėjimo knygoje Dievas nusiuntė dešimt rykščių, kad priverstų faraoną paleisti izraelitus iš vergijos.
Šios rykštys apima Nilo paverstimą krauju, skėrių ir kitų nelaimių antplūdį, trijų dienų tamsą ir pirmagimių mirtį.
Ipuvero papirusas atrodo stebėtinai panašus į Bibliją: viena eilutė skelbia „Visur kraujas… Štai, upė – kraujas“, kas primena ištrauką iš Išėjimo 7:20: „Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats įsakė. Prie faraono ir jo tarnų jis pakėlė lazdelę ir smogė Nilo vandeniui, ir visas Nilo vanduo tapo krauju“.
Papirusas taip pat mini ekologines katastrofas: „Štai, medžiai nuversti, šakos nuskintos“, kas gali liudyti apie krušą, sunaikinusią pasėlius, bei „Štai, grūdų stoka visur“, rodantį plačiai paplitusią badą.
Atradimo kontekstas
Ipuvero papirusas buvo rastas XIX a. pradžioje ir šiuo metu saugomas Nyderlandų nacionaliniame senienų muziejuje. Pastaraisiais metais jis sulaukė dėmesio socialiniuose tinkluose, kur žmonės stebėjosi, kad niekada negirdėjo apie šį rankraštį, ir teigia, kad jis gali patvirtinti Biblijos pasakojimą.
Biblijoje nurodoma, kad Dievas nusiuntė Egiptui dešimt rykščių:
- Nilo vandens pavertimas krauju, žuvų žūtis.
- Varlės.
- Utėlės ir musės.
- Mirtinos ligos naminiams gyvuliams.
- Pūliniai ir skausmingos žaizdos žmonėms.
- Kruša, sunaikinusi pasėlius.
- Skerių antplūdis.
- Trijų dienų tamsa.
- Mirė pirmagimiai.
Papirusas siūlo panašų pasakojimą apie katastrofas Egipte, o kai kurie mokslininkai svarsto, kad tai gali atitikti Biblijos Išėjimo kronologiją, apie 1440 m. pr. Kr.
Istoriniai įvertinimai
Ekspertai teigia, kad papirusas galėjo būti parašytas tarp 1550–1290 m. pr. Kr., tačiau kai kurie tyrėjai mano, jog raštas galėjo būti liudijimas apie įvykius, kurie sutampa su Biblijos Išėjimo data. Biblinio istoriko Michael Lane komentaras: „Nėra tikslių įrodymų, leidžiančių nustatyti tikslų papiruso datavimą, tačiau rašymo stilius rodo, kad autorius galėjo būti liudininkas. Daugelis mokslininkų laikosi nuomonės, kad tai sutampa su bibliniu 1440 m. pr. Kr.“
Vis dėlto mokslininkai ragina atsargiai interpretuoti dokumentą. Tekstas yra poetiškas ir fragmentiškas, tiesiogiai neįvardija Mozės ar izraelitų. Kai kurie tyrėjai mano, kad jis gali atspindėti platesnius socialinius sukrėtimus ir stichines nelaimes, ne tiesiogiai susijusias su Biblijos pasakojimu.
Mokslinis požiūris
Nepaisant intriguojančių paralelių, Ipuvero papirusas nėra tiesioginis įrodymas Išėjimo. Jis pateikia unikalų istorinių nelaimių vaizdą Egipte, leidžiantį palyginti mitologinius pasakojimus su archeologiniais duomenimis. Tai leidžia geriau suprasti, kaip senovės žmonės fiksavo katastrofas ir socialines krizės situacijas, pasitelkdami poeziją.
Šis radinys taip pat įdomus tuo, kad jis atskleidžia, kaip senovės egiptiečiai suvokė pasaulį: gamta ir dieviškoji galia buvo glaudžiai susijusios, o nelaimės interpretuojamos tiek religiniu, tiek praktiniu požiūriu.
DUK
1. Kas yra Ipuvero papirusas?
Senovinis Egipto rankraštis, datuojamas ~1550–1290 m. pr. Kr., poetiška lamentacija apie katastrofas ir socialinius sukrėtimus.
2. Ar papirusas tiesiogiai įrodo Biblijos Išėjimą?
Ne, jis fragmentiškas ir neįvardija Mozės ar izraelitų, tačiau siūlo panašias nelaimių paraleles.
3. Kokios nelaimės minima papiruso tekstuose?
Kraujo upės, medžių nuvirtimas, pasėlių stoka, ekologinės katastrofos, panašios į Biblijos dešimt rykščių.
4. Kokia papiruso reikšmė mokslui?
Jis leidžia tyrinėti senovės Egipto ekologines, socialines ir kultūrines krizės situacijas bei palyginti su Biblijos pasakojimais.
