Tai galėjo būti tik legenda – kraupus pasakojimas apie sunaikintą vienuolyną ir žudynes. Tačiau žemė nepriklauso užmarščiai.
XII amžiaus pradžioje Šiaurės Airijoje buvo pastatytas cistersų vienuolynas Erenach.
Vos per pusšimtį metų, 1170-aisiais, jį sugriovė anglo-normandų riteris Johnas de Courcy, o vienuoliai, kaip pasakojama, buvo negailestingai nužudyti.
Praėjo šimtmečiai. Vienuolyno vieta dingo iš atminties.
Tačiau 2025-ųjų pavasarį prasidėjo netikėta ekspedicija: entuziastų grupė, vadovaujama profesionalių archeologų, ėmėsi kastuvų netoli senovinio Ballyno akmenų rato.
Kas buvo atrasta – gali pakeisti Airijos viduramžių žemėlapį.
Akmeninės sienos, sudužusi keramika, moneta iš Henriko III laikų, senovinis šiferis – visa tai patvirtina: čia kadaise stovėjo vienuolynas.
Tai ne tik svarbus archeologinis įvykis, bet ir nuostabus pilietinės iniciatyvos pavyzdys.
Projekte dalyvavo ne tik archeologai, bet ir studentai, moksleiviai, vietiniai gyventojai ir net senienų entuziastai.
Jei tyrimai patvirtins, kad tai Erenachas – tai ne tik istorinis atgimimas, bet ir nuoširdus atleidimo gestas – žmonės grąžino atmintį tiems, kurie buvo pamiršti šimtmečius.
