Sauna paskelbta nacionaliniu Suomijos simboliu ir neatsiejama suomių kultūros dalimi. Nenuostabu, kad šios pirties teigiamo poveikio tema yra populiari tarp vietos mokslininkų.
Pavyzdžiui, Rytų Suomijos ir Jyväskylä universitetų tyrėjai anksčiau nustatė ryšį tarp saunos lankymo ir sumažėjusios širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamo mirtingumo rizikos.
Kito suomiško tyrimo rezultatai parodė, kad sauna turi apsauginį poveikį nuo Alzheimerio ligos.
Tačiau kelių Švedijos universitetų sveikatos specialistai nusprendė savarankiškai ištirti šį klausimą, pasinaudodami savo šalies gyventojų duomenimis.
Saunos poveikis sveikatai: Suomijos tyrėjai giria, o Švedijos mokslininkai tikrina tradicijas iš naujo
Kaip paaiškino autoriai, vienalytėje suomių grupėje pastebėtos tendencijos gali skirtis kitose nacionalinėse grupėse.
Jie taip pat pabrėžė, kad saunos lankymo tradicijos Šiaurės Švedijoje yra ne mažiau senos.
Vis dėlto trūksta informacijos apie žmones, praktikuojančius tokias procedūras, ir jų lydinčius įpročius.
Mokslininkai pasinaudojo MONICA tyrimų projektu, skirtu stebėti širdies ir kraujagyslių ligų tendencijas.
2022 m. pavasarį šio projekto metu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1180 atsitiktinai iš Šiaurės Švedijos gyventojų registro atrinktų 25–74 metų asmenų.
Viena iš apklausos dalių buvo skirta klausimams apie saunos lankymą.
Į klausimus apie pirties procedūras atsakė 971 žmogus (82% visų dalyvių). Iš jų 641 respondentas nurodė, kad saunoje lankosi bent kartą per mėnesį.
Palyginus šių žmonių duomenis su tais, kurie šios įpročio neturi, paaiškėjo, kad saunos mėgėjai rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu ir skausmais.
Be to, jie aukščiau vertino savo laimės lygį, miego kokybę, energingumą, psichinę sveikatą ir bendrą savijautą, nei dalyviai, kurie nesinaudoja sauna.
Ankstesni suomių tyrimai parodė, kad pastebimai naudai pasiekti saunoje reikia lankytis dažnai – nuo keturių iki septynių kartų per savaitę.
Tačiau Švedijos mokslininkai padarė kitokią išvadą.
„Optimaliausias variantas, atrodo, yra saunos lankymas nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį; būtent šie respondentai pasirodė esantys laimingiausi. Dažnesnis saunos lankymas, pavyzdžiui, du-septynis kartus per savaitę, neprisidėjo prie tolesnio psichinės ar fizinės savijautos bei energingumo pagerėjimo“, – teigiama pranešime spaudai.
Mokslininkai ketina tęsti tyrimus ir naudodamiesi statistinės analizės metodais nustatyti, ar iš tikrųjų saunos lankymas sukėlė minėtus efektus.
Be to, Švedijos specialistai domisi galimybe atlikti kontroliuojamus laboratorinius tyrimus, ypač siekiant patikrinti, kaip sauna padeda pagerinti miegą.
Kalbant apie naują mokslinį darbą, paskelbtą žurnale International Journal of Circumpolar Health, autoriai ragina atsargiai interpretuoti rezultatus dėl netikslaus palyginamų asmenų atitikimo.
Sauną lankanti grupė buvo šiek tiek jaunesnė (vidutinis amžius – 51,1 metų) ir turėjo daugiau vyrų.
Be to, šie respondentai gyveno šiek tiek aktyvesnį gyvenimo būdą, rečiau rūkė ir vartojo mažiau alkoholio.
