Santorini sala daugeliui asocijuojasi su baltais namais, stačiomis uolomis ir nuostabiu Egėjo jūros horizontu.
Tačiau už šio rojaus slypi galinga ir pavojinga jėga – milžiniškas ugnikalnis, kuris maždaug 1600 m. pr. m. e. katastrofiškai išsiveržė, sunaikino bronzos amžiaus gyvenvietę ir pakeitė salos veidą.
Naujausi mokslininkų atradimai atskleidžia, kad ši istorija dar nesibaigė.
Krizė, sukrėtusi salą 2024–2025 m., rodo, kad Santorini ir netoliese esantis povandeninis Kolumbo ugnikalnis gali būti susiję bendra magminės sistemos grandine.
Šis atradimas ne tik keičia mūsų supratimą apie Egėjo jūros vulkanus, bet ir kelia klausimus apie ateities rizikas.
Ar gali du ugnikalniai „dalintis“ magmos rezervuarais? Ir ką tai reiškia Graikijos gyventojams bei milijonams turistų, kasmet apsilankančių saloje?
Žemės drebėjimų audra: 30 tūkstančių smūgių per kelias savaites
2025 m. pradžioje Santorini saloje prasidėjo neįprasta seisminė veikla. Sausio 27 d. po sala užfiksuotas galingas žemės drebėjimas, o per kelias savaites regione suskaičiuota net 30 tūkstančių drebėjimų.
Tai reiškia, kad smūgiai kartojosi vidutiniškai kas 10 minučių, o kai kurie jų viršijo 5 balus pagal Richterio skalę. Graikijos valdžia buvo priversta paskelbti nepaprastąją padėtį.
Mokslininkai šią drebėjimų seriją pavadino „vulkanine krize“.
Ji nebuvo vien paprasta tektoninė veikla – tai buvo magmos judėjimo požymiai, rodantys, kad po sala vyksta aktyvūs geologiniai procesai.
Santorini ir Kolumbo: ryšys, kurį patvirtino nauji duomenys
Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime Helmholzo žemės mokslų centro geofizikas Marius Isken ir jo komanda atskleidė įspūdingus rezultatus. Pasak jų, seisminiai duomenys atskleidė tiesioginį ryšį tarp Santorini ir 7 kilometrų atstumu esančio povandeninio Kolumbo ugnikalnio.
Kolumbo ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 1650 m., sukeldamas cunamį, kuris nusinešė mažiausiai 50 žmonių gyvybių. Iki šiol manyta, kad jis yra savarankiškas vulkanas, tačiau nauji duomenys rodo, kad jis susijęs su Santorini magminėmis struktūromis.
Tai pirmas kartas, kai tokia sistema aptikta sprogstamuose ugnikalniuose, o ne tik bazaltinėse vietovėse, kaip Havajuose ar Islandijoje.
Kaip mokslininkai tai nustatė?
Didelę reikšmę turėjo jūros dugne įrengti modernūs jutikliai, kurių duomenis mokslininkai pradėjo rinkti vos kelios savaitės prieš prasidedant krizei.
Jie parodė, kad magminis židinys po Kolumbo ėmė išsipūsti, sukeldamas jūros dugno nusileidimą net 30 centimetrų.
Tuo pačiu metu Santorini sala pakilo keliais centimetrais, rodydama, jog magma kyla iš gilesnių sluoksnių.
Skaičiavimai atskleidė, kad 0,31 kubinio kilometro išlydyta uoliena prasiskverbė pro aplinkines struktūras, sudarydama 13 kilometrų ilgio magminę gyslą. Tai prilygsta atstumui nuo Manheteno centro iki Harlemo.
Tokia gysla jungė abu ugnikalnius, patvirtindama, kad jie yra bendros sistemos dalis.
Kas šiuo metu vyksta po Santorini?
Dabar regione vėl ramu, tačiau mokslininkai įspėja, kad tokia ramybė yra tik laikina. Ugnikalniams, patyrusiems didelius išsiveržimus, reikia tūkstančių metų atsigauti, tačiau tai nereiškia, jog mažesni išsiveržimai negali įvykti anksčiau.
Archeologiniai ir geologiniai duomenys rodo, kad 726 m. Santorini jau buvo patyręs išsiveržimą, kuris savo galia prilygo 1980 m. Sent Helens tragedijai JAV.
Tai reiškia, kad tiek Santorini, tiek Kolumbo išlieka potencialiai pavojingi, o jų tarpusavio ryšys gali turėti lemiamos reikšmės ateities prognozėms.
Kodėl šis atradimas toks svarbus?
Iki šiol dauguma žmonių įsivaizdavo ugnikalnius kaip atskirus kalnus ar povandeninius kūgius. Tačiau Santorini atvejis rodo, kad jie gali būti susieti į tinklus, dalintis magmos rezervuarais ir netgi „konkuruoti“ dėl jų.
Toks supratimas iš esmės keičia vulkanologijos mokslą.
Be to, tai turi praktinę reikšmę saugumui. Jei ugnikalniai susiję, jų stebėsena turi būti vykdoma koordinuotai.
Vien Santorini stebėjimas gali būti nepakankamas – reikia nuolat analizuoti visą regioną, įskaitant povandeninius darinius.
Turistai ir vietos gyventojai: ar yra pagrindo nerimauti?
Santorini yra vienas populiariausių Graikijos kurortų, kasmet sulaukiantis milijonų turistų. Nors mokslininkai ramina, kad artimiausiu metu katastrofiško išsiveržimo tikimybė maža, rizika išlieka.
Net mažesni išsiveržimai ar povandeninės magmos injekcijos gali sukelti cunamius, o tai būtų ypač pavojinga tankiai lankomam regionui.
Todėl tiek Graikijos valdžia, tiek tarptautinės mokslininkų grupės aktyviai dirba, kad užtikrintų kuo tikslesnį stebėjimą ir ankstyvą perspėjimą.
