Naujas tyrimas meta šviesą į vieną paslaptingiausių klimato įvykių žmonijos istorijoje – ir galimai į pačią Romos imperijos pabaigos priežastį.
Tarptautinė mokslininkų komanda, apjungusi geologus iš Didžiosios Britanijos, Kanados ir Kinijos, atrado fizinių įrodymų, kad VI amžiuje įvykęs klimato sukrėtimas turėjo didžiulį poveikį civilizacijai.
Viskas prasidėjo nuo keistų uolienų atradimo vakarų Islandijos pakrantėje.
Mokslininkai iškart suprato, kad šios atplėštos uolos – ne vietinės kilmės.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad jas atplukdė ledkalniai iš Grenlandijos, o tai rodo, kad tuo metu įvyko staigus ir intensyvus atšalimas.
Šis laikotarpis – vadinamas Vėlyvosios antikos mažu ledynmečiu – prasidėjo apie 540 metus ir galėjo trukti iki trijų šimtmečių.
Istorikai jau seniai spėja, kad tokie klimatiniai sukrėtimai galėjo pakirsti imperiją, bet dabar tam atsirado ir geologinis pagrindas.
Profesorius Tomas Džernonas iš Sautamptono universiteto įsitikinęs, kad klimato kaita buvo vienas svarbiausių veiksnių, susilpninusių Romos galias.
Ir viskas galėjo prasidėti nuo trijų stambių ugnikalnių išsiveržimų, užtemdžiusių dangų ir sumažinusių temperatūrą visame pasaulyje.
Paslaptingųjų akmenų kilmę mokslininkai nustatė naudodami cirkono analizę – šis kristalas veikia kaip Žemės „juodoji dėžė“, išsauganti informaciją apie savo kilmę.
Tyrimas parodė, kad jų amžius siekia iki 3 milijardų metų – ir tai neabejotinai sieja juos su Grenlandijos regionais.
Šaltinis: University of Southampton
