Austrijos teritorijoje, šalia Dunojaus intako, archeologai iššifravo paslaptį, kuri klaidino tyrinėtojus dešimtmečius.
Netoli Štopenroito miesto esantis akmeninių sienų kompleksas, anksčiau laikytas viduramžių statiniu, iš tiesų pasirodė esąs romėniškas karinis objektas, menantis imperatoriaus Marko Aurelijaus laikus.
Austrijos mokslų akademijos archeologai patvirtino, kad šis įtvirtinimas buvo pastatytas kaip strateginis punktas – jis užtikrino prieigą prie upės perėjos ir tarnavo kaip pasienio gynybos sistemos dalis.
Šis kompleksas randasi vos už kelių kilometrų nuo žymiojo Karnuntumo – romėnų laikų tvirtovės ir vieno svarbiausių administracinių centrų regione.
Specialistas Kristianas Guglis iš Austrijos archeologijos instituto pažymi, kad tvirtovė buvo statyta dviem etapais.
Pirmoji fazė susijusi su Markomaniškų karų laikotarpiu II a. viduryje, kai Romai teko stiprinti šiaurinius pasienius.
Vėliau, apie 260 metus, valdant imperatoriui Galienui, fortas buvo atnaujintas, siekiant sustiprinti sargybos pajėgas po germanų invazijų.
Tyrinėjimų metu aptikti svarbūs artefaktai: romėniškos plytos su XIV ir XV legionų žymomis, bronzos fragmentai, keramika bei statybiniai elementai, kurie įrodo karinio komplekso svarbą.
Legionų ženklai rodo, kad ši vieta buvo aktyviai naudojama kaip karinėje logistikos ir apsaugos grandinėje.
Iki šiol buvo manoma, kad šiaurinė Dunojaus pusė buvo tik laikina romėnų veiklos zona, tačiau nauji duomenys rodo, kad Romos įtaka šioje teritorijoje buvo gerokai didesnė.
Įtvirtinimų tinklas galėjo būti daug platesnis, nei manyta, o tai priverčia iš naujo įvertinti Romos gynybos strategiją šiame Europos regione.
Šis atradimas – ne tik reikšmingas istoriniu požiūriu, bet ir parodo, kiek daug dar nežinome apie Romos imperijos pasienio politiką.
Mokslininkai tikisi, kad tyrimai tęsis ir toliau atskleis dar daugiau karinių ir logistinių mazgų palei Dunojų.
