Vokietijos centrinėje dalyje vykdant žemės darbus, susijusius su infrastruktūros plėtra, archeologai užfiksavo įspūdingus priešistorinius palaidojimų pavyzdžius.
Tarp Gleinos ir Mišelno atrastos gyvenvietės bei pilkapiai liudija apie gyventojų veiklą vėlyvajame neolite, maždaug III tūkst. pr. Kr. laikotarpiu.
Specialistai identifikavo tris skirtingas gyvenvietes, kurios egzistavo atskirai viena nuo kitos.
Ypač įdomūs radiniai aptikti pietuose, kur išliko varpinių taurių kultūros buvimo ženklų – aptikti dirbiniai iš akmens ir puodų šukės.
Viename iš pilkapių rasti įspūdingi laidojimo ženklai – puikiai išsilaikęs moters skeletas su ypatingomis detalėmis: apie jos galvą buvo išdėstyti 99 dantys, tikriausiai šunų iltiniai, kurie galėjo būti ritualiniai papuošalai.
Panašūs kapai, kaip tas Karzdorfe (2005 m.), patvirtina, kad tai neatsitiktinis reiškinys – greičiau tam tikra laidojimo tradicija.
Šie simboliai galėjo rodyti mirusiosios svarbą bendruomenėje ar jos tapatybės aspektus, susijusius su tikėjimu ar padėtimi.
Tokie atradimai ne tik praplečia mūsų žinias apie to meto papročius, bet ir liudija ritualų sudėtingumą.
Archeologų teigimu, būtina išsaugoti šiuos pėdsakus, nes po šiuolaikinėmis žemėmis slypi ištisos istorijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kuo ypatingas šis archeologinis atradimas?
Rastas moters kapas su 99 šunų dantimis rodo išskirtinį virvelinės keramikos kultūros laidojimo ritualą.
2. Kokia šių dantų reikšmė laidotuvių metu?
Manoma, kad tai buvo dvasinės ar socialinės reikšmės papuošalai, žymėję statusą ar tapatybę.
3. Ką šis radinys sako apie to meto bendruomenes?
Tai rodo, kad priešistorės žmonės turėjo sudėtingus simbolinius ir galbūt religinius laidojimo papročius.
