Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu triukšmo ir informacijos pertekliaus, gebėjimas aiškiai suvokti kalbą triukšmingoje aplinkoje tampa nepaprastai svarbus.
Naujausi tyrimai atskleidė paprastą triuką, kuris gali ženkliai pagerinti klausos suvokimą.
„Suvokimas nėra vien pasyvus girdėjimas – jis aktyviai apima ir mūsų motorinės sistemos įsitraukimą“, – pabrėžia mokslininkai.
Tyrimai parodė, kad ritminis pasiruošimas prieš klausymą gali smarkiai pagerinti gebėjimą suprasti žodžius.
Dalyviai, kurie ritmingai barbeno pirštais arba kalbėjo ritmu, geriau atpažino žodžius fone, kuriame vyravo triukšmas.
Ypač efektyvūs buvo judesiai, atitinkantys natūralų kalbos tempą, o pasyvus klausymasis arba atsitiktiniai judesiai turėjo daug mažesnį poveikį.
Šis atradimas patvirtina, kad motorinė sistema aktyviai padeda apdoroti garsinę informaciją.
Mokslininkai pabrėžia, kad smegenys naudoja vidinius laikrodžius, padedančius nuspėti, kada pasirodys reikšmingos informacijos segmentai.
Neurologas Benjaminas Morillonas nustatė, kad net paprasti, sąmoningai sukelti judesiai, pagerina klausos sistemos parengtį ir leidžia geriau suvokti kalbą sudėtingose sąlygose.
Eksperimento metu buvo išbandytos trys strategijos: tylus klausymas, ritminis pirštų barbenimas ir žodžių kalbėjimas ritmu.
Pasirodė, kad ritmiškumas prieš klausymą žymiai pagerina rezultatus.
Be to, net ritmingų garsų klausymas nejudant padėjo smegenims geriau pasiruošti.
Tai įrodo, kad ritminė struktūra yra esminė kalbos suvokimui.
Dar didesnis efektas buvo pastebėtas, kai dalyviai garsiai ištardavo žodžius.
Šis veiksmas sustiprino jų gebėjimą atpažinti kalbą nepriklausomai nuo žodžių reikšmės.
Kalbėjimas garsiai aktyvina ne tik atmintį, bet ir klausos apdorojimą realiu laiku, kas leidžia geriau suvokti sudėtingas garsines situacijas.
Svarbiausia – judesiai neturi būti sudėtingi. Užtenka paprasto ritminio pirštų barbenimo ar kalbėjimo, kad būtų suaktyvintas prognozavimo mechanizmas.
Praktinis šio atradimo pritaikymas galėtų būti revoliucinis: padėti žmonėms su klausos sutrikimais, vaikams su kalbos suvokimo sunkumais, ar net vyresnio amžiaus žmonėms.
Tolesni tyrimai galės parodyti, kaip ritmo jautrumas ir motoriniai įgūdžiai įtakoja šių metodų veiksmingumą.
Pasak Morillono, laiko suvokimas kalboje yra kaip šokis, kurio ritmas leidžia organizuoti visus suvokimo procesus.
Ateityje mokslininkai planuoja kurti naujus klausos ir dėmesio lavinimo metodus, pagrįstus paprastais ritminiais pratimais, kurie gali tapti revoliucija klausos terapijos srityje.
