Australijoje rasti senoviniai pėdsakai griauna mokslines dogmas – amniotai gyveno dar prieš 350 mln. metų.
Tai – 40 mln. metų senesni įrodymai, nei iki šiol žinota.
Ant senovinio smiltainio plokštės išlikę penkiapėdžių gyvūnų ir nagų atspaudai, kuriuos paliko ankstyvieji ropliai, perėję paviršių po lietaus.
Tai seniausi žinomi amniotų egzistavimo ženklai pasaulyje.
„Tai keičia mūsų supratimą apie gyvūnų prisitaikymą gyventi sausumoje“, – teigia tyrimo autorius prof. John Long.
Radiniai rodo, kad amniotai galėjo kilti iš Gondvanos, o ne iš Šiaurės pusrutulio, kaip manyta. Jie buvo aptikti netoli Menzfildo, Australijos pietryčiuose.
Lietaus lašų paliktose įdubose aiškiai matyti pėdsakai su nagų žymėmis. Analizė naudojant kompiuterinę tomografiją ir tarptautinių ekspertų patvirtinimai sustiprino išvadas.
Tai įvyko ankstyvajame karbono periode, kai atmosfera buvo prisotinta deguonies, sausumoje augo tankūs miškai, o upėse plaukiojo milžiniški ropliai ir amfibijos.
„Amniotinė membrana buvo esminis žingsnis – ji leido gyvūnams palikti vandenį ir įsitvirtinti sausumoje“, – pažymi Longas.
