Daugelis žmonių ieško informacijos apie nuolatinį galvos svaigimą, kurio nepavyksta paaiškinti fizinėmis priežastimis. Raktažodžiai kaip „nuolatinis galvos svaigimas be priežasties“, „svaigsta galva ir nerimas“, „galvos svaigimas nuo streso“ – aiškiai rodo, kad vis daugiau atvejų susiję su psichologine būkle.
Psichogeninis galvos svaigimas – tai reiškinys, kai galvos svaigimas kyla dėl emocinės įtampos, streso, nerimo ar panikos sutrikimų. Šis pojūtis tikras ir labai nemalonus, tačiau jo kilmė – ne fizinė, o psichologinė.
Vienas iš galvos svaigimo tipų – priešalpimo pojūtis, kai žmogus patiria lengvą svaigulį, regėjimo pritemimą, silpnumą ir jausmą, kad gali netekti sąmonės.
Vis dėlto, kaip pažymi gydytoja, šiuo atveju dažniausiai nebūna tikrojo sukimosi įspūdžio. Tokia būsena dažnai susijusi su kraujotakos sutrikimais – pavyzdžiui, staigiu kraujospūdžio kritimu ar skysčių trūkumu organizme.
Galvos svaigimas gali atsirasti ir dėl pusiausvyros sutrikimų ar nestabilumo jausmo – žmogui tampa sunku stovėti ar vaikščioti, jaučiama, tarsi „mėtytų į šalis“, tačiau tai nėra tas pats, kas sukimasis, būdingas vertigo.
Taip pat egzistuoja psichogeninis galvos svaigimas, kurio priežastys – emocinės. Anot otorinolaringologės, toks svaigimas dažniausiai išsivysto dėl streso, nerimo, baimės ar panikos priepuolių. Šio tipo svaigulys dažnai neturi aiškaus fiziologinio pagrindo ir susijęs su galvos smegenų neuronų veiklos pokyčiais.
Kuo psichogeninis svaigimas skiriasi nuo fizinio?
Fizinio pobūdžio svaigimą dažniausiai sukelia:
- vidinės ausies sutrikimai (pvz., Menjero liga)
- kraujotakos sutrikimai smegenyse
- kraujospūdžio svyravimai
- regos arba stuburo problemos
Tuo tarpu psichogeninis svaigimas pasireiškia be aiškios medicininės priežasties, o dažniausiai jį išprovokuoja:
- lėtinis stresas
- nerimo sutrikimai
- depresija
- panikos atakos
Svarbu tai, kad net jei ištyrus nerandama fizinių pakitimų, simptomai gali būti tokie pat stiprūs kaip ir esant realiai ligai.
Dažniausi psichogeninio galvos svaigimo simptomai
Psichogeninis galvos svaigimas gali pasireikšti įvairiai – ne tik kaip įprastas sukimosi pojūtis. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- jausmas, kad žemė svyruoja ar „plaukia“
- nestabilumo pojūtis stovint ar vaikštant
- nuolatinis silpnumas arba „apsvaigimo“ jausmas
- dusulys, įtampa krūtinėje
- širdies permušimai
- sunku susikaupti, jaučiamas nerimas
Šiuos simptomus dažnai lydi mintys apie galimas sunkias ligas, kas dar labiau stiprina nerimo lygį.
Kas dažniausiai kenčia nuo šios būklės?
Psichogeninis galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia:
- moterims nuo 20 iki 50 metų
- žmonėms, patiriantiems ilgalaikį stresą darbe ar šeimoje
- sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu arba panikos sutrikimu
- asmenims, linkusiems į hipochondriją (baimę dėl ligų)
Lietuvoje dažnai ieškomi raktiniai žodžiai kaip „nerimas ir svaigulys“, „panikos ataka ir galvos svaigimas“, „ar nuo depresijos gali svaigti galva“ rodo šio reiškinio paplitimą ir poreikį jį geriau suprasti.
Kaip diagnozuojamas psichogeninis galvos svaigimas?
Kad būtų nustatyta psichogeninė galvos svaigimo priežastis, pirmiausia būtina atmesti fizines priežastis. Dažniausiai atliekami tyrimai:
- kraujo tyrimai
- kraujospūdžio matavimas
- EKG, EEG
- ausų ir regos tyrimai
- neurologinis ištyrimas
Jeigu visi rezultatai geri, tačiau simptomai išlieka, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Diagnozė gali būti „somatinio pobūdžio nerimo sutrikimas“ arba „psichogeninis svaigimas“.
Gydymas: kaip sumažinti ir valdyti simptomus?
Svarbiausia suprasti – psichogeninis galvos svaigimas nėra „išsigalvotas“. Tai tikras sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir pagalbos.
Psichoterapija
Vienas efektyviausių būdų – kognityvinė elgesio terapija. Ji padeda:
- atpažinti ir keisti nerimą sukeliančias mintis
- išmokti valdyti fizinius simptomus
- susidoroti su panikos atakomis
Vaistai
Kartais skiriami:
- antidepresantai (SSRI, SNRI grupės)
- nerimą mažinantys vaistai (anksiolitikai)
- lengvi raminamieji preparatai (tik trumpam laikotarpiui)
Vaistus gali paskirti tik gydytojas psichiatras.
Savipagalba
- gilus kvėpavimas, meditacija, dėmesingumo praktikos
- reguliarus fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, joga)
- vengti kofeino, alkoholio, pervargimo
- palaikyti reguliarų miego režimą
Svarbu įtraukti rutiną, mažinti stresą ir kurti aplinką, kurioje jaučiatės saugiai.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei galvos svaigimas:
- trunka ilgiau nei 2 savaites
- atsiranda kartu su nerimo priepuoliais, dusuliu, širdies plakimu
- trikdo jūsų darbingumą ar socialinį gyvenimą
kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą. Psichogeninis galvos svaigimas gydomas efektyviai – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greitesnis pasveikimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar nuo streso gali svaigti galva?
Taip. Ilgalaikis stresas tiesiogiai veikia nervų sistemą, sukelia įtampos padidėjimą, kvėpavimo pokyčius, dėl ko atsiranda galvos svaigimas.
Ar tai gali būti rimta liga?
Psichogeninis galvos svaigimas – tai ne fizinė liga, bet rimtas emocinės sveikatos signalas. Jis neturi organinės kilmės, tačiau labai paveikia gyvenimo kokybę.
Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Taip. Daugeliui žmonių padeda psichoterapija, gyvensenos korekcijos ir, jei reikia, vaistai. Simptomai dažniausiai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius.
