Ligų sezonui Lietuvoje įsibėgėjant, medikai pastebi, kad vieni žmonės virusinėmis ligomis perserga kelis kartus per metus, o kitiems jų pavyksta visiškai išvengti.
Nors imunitetą stipriai veikia amžius, genetika ir lėtinės ligos, dažnai imuninę sistemą nusilpniname ir patys, o prevencines priemones vis dar linkę pamiršti.
Imunitetas kiekvienam skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius: vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi, o vyresniame amžiuje ji natūraliai silpnėja.
Jam kenkia miego trūkumas, stresas, nesubalansuota mityba, taip pat lėtinės ligos. Didesnę riziką užsikrėsti dažniausiai turi tie, kurie nuolat bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas primena, kad veiksmingiausios apsaugos priemonės nuo virusų yra pačios paprasčiausios.
„Dažnas rankų plovimas ir paviršių dezinfekcija išlieka pagrindine apsauga, ypač po kontakto su sergančiuoju. Ne mažiau svarbu reguliariai vėdinti patalpas, nes grynas oras sumažina virusų koncentraciją. Dažnai pamirštame ir daiktus, kuriuos nuolat liečiame – telefonus, kompiuterių klaviatūras, vaikų žaislus. Juos taip pat būtina valyti“, – sako gydytojas.
Svarbu saugoti ir kitus
Medikai primena, kad pajutus pirmuosius simptomus nereikėtų eiti į darbą ar mokyklą. Nors atrodo akivaizdu, daugelis vis dar bando „išlaikyti“ dieną, taip rizikuodami užkrėsti aplinkinius.
„Siekiant apsaugoti kitus, svarbiausia – likti namuose ir riboti artimą kontaktą su žmonėmis. Bendraujant su šeima, ypač su vaikais ar senjorais, būtina dažnai plauti rankas ir nesidalinti asmeniniais daiktais. Taip pat reikėtų vėdinti patalpas ir valyti bendrus paviršius“, – aiškina E. Šivickas.
Gydytojas primena laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – tai daryti į servetėlę arba sulenktą alkūnę. Uždaroje erdvėje jautresniems šeimos nariams papildomą apsaugą gali suteikti ir kaukės.
Ligas sukelia ne šaltis
Nors vis dar gyvas mitas, kad peršalimą sukelia šaltas oras, medikas pabrėžia, kad tikroji priežastis – virusai.
„Žiemą sergame dažniau todėl, kad šaltis sausina nosies gleivinę, o tai mažina jos gebėjimą sulaikyti ligų sukėlėjus. Be to, šaltuoju sezonu daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur virusai lengvai plinta“, – aiškina gydytojas.
Kai kuriems virusams palankesnė yra būtent žemesnė temperatūra ir didesnė drėgmė. Tad nors šaltis nėra tiesioginė liga sukelianti priežastis, jis prisideda prie aplinkybių, kurios palengvina virusų patekimą į organizmą.
Kaip stiprinti imunitetą?
Vis dar manoma, kad imunitetą galima greitai sustiprinti išgeriant daugiau papildų ar staiga pasineriant į ledinį vandenį, tačiau tai tėra mitas. Anot gydytojo, imuninė sistema neveikia kaip jungiklis, kurį galima greitai įjungti.
„Didelės vitamino C ar kitų papildų dozės nei gydo virusinių ligų, nei jų apsaugo. Daugiausia jos prisideda prie bendros savijautos. Tas pats ir su staigiu „grūdinimusi“ – jis gali būti naudingas tik tuomet, kai daromas palaipsniui, o ne šokant į ledinį vandenį“, – sako E. Šivickas.
Imuniteto neįmanoma sustiprinti per vieną dieną – tai ilgas ir nuoseklus procesas.
„Svarbiausi veiksniai yra subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Būtent šie įpročiai užtikrina normalų imuninės sistemos darbą gerokai efektyviau nei bet kokios greitos priemonės“, – apibendrina gydytojas.
