Pomidorų auginimas – viena iš mėgstamiausių daržininkystės sričių Lietuvoje, tačiau kiekvienas, kuris bent kartą bandė auginti šias daržoves, žino, kaip greitai visą triūsą gali sužlugdyti įvairios pomidorų ligos.
Šios ligos yra dažnas reiškinys tiek šiltnamiuose, tiek lauke, o jų priežastys – įvairios: nuo netinkamo laistymo iki virusinių infekcijų, grybelinių patogenų ar net oro sąlygų.
Svarbiausia, kad dažnai liga pasireiškia per vėlai – kai jau akivaizdžiai matomi pažeidimai ant lapų, stiebų ar pačių vaisių. Tuomet išgelbėti augalą būna kur kas sunkiau.
Pomidorų ligos yra pavojingos tuo, kad jos ne tik sumažina derliaus kiekį, bet ir stipriai pablogina jo kokybę. Pavyzdžiui, grybelinės ligos gali visiškai sustabdyti vaisių augimą arba padaryti juos netinkamus vartoti.
Virusinės infekcijos, išplitusios tarp augalų, sunaikina visą sodinimo plotą. Toks poveikis neapsiriboja tik estetiniais trūkumais – kai kurios ligos gali netgi paskatinti vaisių puvimą ar sunykimą dar nesubrendusių.
Dažnai ligos atsiranda dėl netinkamos priežiūros – per tankiai susodinti augalai, prasta ventiliacija, vandens perteklius, prastai dezinfekuoti įrankiai ar net iš kito augalo pernešti patogenai.
Todėl kiekvienas pomidorų augintojas turi suprasti, kad svarbiausia – prevencija, o ne paskutinės minutės gelbėjimo veiksmai. Gerai suplanuota priežiūra padeda išvengti didžiosios dalies problemų.
Lietuvoje klimato sąlygos – drėgmė, temperatūros svyravimai, dažni lietūs vasarą – yra palankios įvairioms pomidorų ligoms plisti.
Dėl to net ir patyrę augintojai kasmet susiduria su iššūkiais. Kai kurios ligos yra sezoninės, tačiau nemaža dalis gali pasirodyti bet kuriuo metu, ypač jei auginimo sąlygos nėra optimalios.
Dar viena priežastis, kodėl pomidorų ligos taip pavojingos – jų plitimo greitis. Vienas užkrėstas augalas per kelias dienas gali „užkrėsti“ visą šiltnamį, ypač jei nėra užtikrinta tinkama oro cirkuliacija ir dezinfekcija. Net maži lapų pakitimai ar dėmelės gali reikšti rimtą infekciją, kurią būtina nedelsiant atpažinti.
Sodininkai dažnai per mažai dėmesio skiria augalų stebėjimui – tikrindami juos vos kartą per savaitę ar rečiau, praleidžia pirmuosius ligos požymius. O juk būtent pradžioje ligą sustabdyti yra paprasčiausia. Todėl rekomenduojama bent kelis kartus per savaitę apžiūrėti augalus, ypač lapus iš apačios, stebėti žiedus, stiebus ir vaisius.
Svarbu suprasti, kad skirtingos pomidorų ligos pasireiškia skirtingai, todėl būtina išmokti atskirti jų simptomus. Vienos pasireiškia rudomis dėmėmis, kitos – baltu apnašu, trečios – lapų garbanojimu ar vytimu. Kuo daugiau žinosite apie jas – tuo lengviau galėsite imtis tinkamų veiksmų.
Dažniausiai pasitaikančios pomidorų ligos: kaip jas atpažinti?
Viena iš dažniausių ir pavojingiausių pomidorų ligų yra fitoftora (vėlyvoji pūvinė). Ši grybelinė liga dažniausiai pasireiškia vasaros antroje pusėje, kai dažnai lyja, o oro temperatūra ne itin aukšta.
Pirmieji simptomai – rudos, netaisyklingos dėmės ant lapų, kurios greitai plinta, o vėliau paveikia ir vaisius. Užkrėsti pomidorai pradeda juoduoti, pūti ir tampa netinkami vartoti.
Kita paplitusi liga – miltligė, kuri pasireiškia baltu, miltų konsistenciją primenančiu apnašu ant lapų ir stiebų. Dažniausiai atsiranda šiltnamiuose, ypač jei jose bloga ventiliacija. Ši liga greitai silpnina augalą, stabdo fotosintezę ir lėtina augimą.
Rudoji dėmėtligė (Cladosporium fulvum) yra dar viena grėsminga liga, kurią galima atpažinti iš geltonų dėmių ant viršutinės lapų pusės ir rusvų apnašų apatinėje pusėje. Ji taip pat dažnai pasireiškia šiltnamiuose ir ypač sparčiai plinta esant aukštai drėgmei. Jei laiku neaptikta – augalas nudžiūsta ir miršta.
Virusinės pomidorų ligos, tokios kaip tabako mozaikos virusas (TMV) ar pomidorų geltonųjų lapų garbanojimo virusas (TYLCV), yra sudėtingesnės.
Jas platina kenkėjai – pvz., baltasparniai ar tripsai. Virusinių ligų gydyti negalima – tokie augalai turi būti kuo greičiau pašalinami iš šiltnamio ar lysvės, kad neužkrėstų kitų.
Tipiniai simptomai – lapų garbanojimas, dėmės, augimo sustojimas ar deformuoti vaisiai.
Nereikėtų pamiršti ir bakterinių ligų, kurios, nors retesnės, visgi pasitaiko. Bakterinė dėmėtligė pasireiškia mažomis vandeningomis dėmelėmis ant lapų, kurios vėliau virsta rudomis dėmėmis su geltonu apvadu. Liga plinta labai greitai, ypač per lietų ar laistymą nuo viršaus.
Kiekviena iš šių ligų turi savų ypatumų, todėl labai svarbu mokėti jas atpažinti kuo anksčiau. Kuo greičiau pastebėsite simptomus – tuo didesnė tikimybė išgelbėti likusius augalus. Visada naudinga turėti po ranka informacijos šaltinį ar net nuotraukų palyginimą, kad galėtumėte tiksliai nustatyti problemą.
Efektyvios priemonės kovai su pomidorų ligomis
Kova su pomidorų ligomis prasideda nuo prevencijos. Pirmasis žingsnis – tinkamas sėklų pasirinkimas. Naudokite tik sertifikuotas, ligoms atsparių veislių sėklas.
Taip pat pravartu sėklas prieš sodinimą apdoroti – galima naudoti specialias sėklų dezinfekavimo priemones arba natūralius metodus, pavyzdžiui, mirkyti kalio permanganato tirpale.
Toliau – dirvos paruošimas. Dirva turi būti gerai drenuojama, puri, turtinga organinėmis medžiagomis. Rekomenduojama kasmet keisti pomidorų sodinimo vietą – taikyti sėjomainą. Taip sumažinsite ligų sukėlėjų kiekį dirvoje. Prieš sodinant galima pridėti biologinių preparatų, stiprinančių augalų imunitetą.
Pomidorų laistymas turi būti nuoseklus – ne per dažnas ir ne nuo viršaus. Geriausia laistyti prie šaknų, kad neliktų vandens ant lapų. Būtent drėgmė ant lapų dažnai sukuria puikią terpę grybelinėms ligoms.
Taip pat labai svarbu – reguliari ventiliacija, ypač šiltnamiuose. Vėdinimas padeda išvengti per didelės drėgmės koncentracijos, kuri skatina pomidorų ligų atsiradimą.
Jeigu liga jau pasireiškė, būtina imtis skubių veiksmų. Pašalinkite užkrėstus augalus ar jų dalis, dezinfekuokite įrankius, rankas ir naudokite patvirtintas fungicidines priemones.
Rekomenduojama naudoti tiek chemines, tiek biologines priemones, atsižvelgiant į situaciją. Jei naudojami cheminiai fungicidai – svarbu laikytis nurodytų dozių ir karencijos laikotarpių.
Biologiniai preparatai, tokie kaip Trichoderma arba Bacillus subtilis pagrindu sukurti produktai, yra puiki alternatyva, nes jie saugūs, nekenkia naudingiems mikroorganizmams ir nepalieka chemikalų likučių.
Taip pat galima naudoti natūralius purškalus – česnako, pieno ar sodos tirpalus, tačiau jie veiksmingi tik pradinėse stadijose.
Svarbu ir tinkama augalų mityba – gerai subalansuotos trąšos stiprina augalo imuninę sistemą ir mažina jautrumą ligoms.
Reikia vengti pertręšimo azotu, kuris skatina vešlią, bet silpną augalo masę, lengviau pažeidžiamą ligoms.
Pomidorų ligos gali būti suvaldytos tik tuomet, kai taikomos visos šios priemonės kartu.
Vien tik purškimas nieko neišspręs, jei laistysite per dažnai, nesilaikysite sėjomainos ar nedezinfekuosite įrankių. Tik sisteminga, ilgalaikė priežiūra duos rezultatų.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar galima pomidorų ligų išvengti visiškai?
Visiškai išvengti – sudėtinga, bet galima labai sumažinti jų tikimybę laikantis prevencinių priemonių: vėdinant, laistant prie šaknų, naudojant atsparias veisles ir nuolat stebint augalus.
2. Ar galima valgyti pomidorus, paveiktus ligos?
Jei vaisiai paveikti tik paviršiuje ir nėra puvimo požymių, po nuvalymo ar nupjovimo dažnai juos galima naudoti. Tačiau jei vaisiai pūva ar yra įtariami užsikrėtę virusu, rekomenduojama jų nevartoti.
3. Kokios pomidorų ligos pavojingiausios Lietuvoje?
Lietuvoje dažniausiai pasitaiko fitoftora, miltligė, rudoji dėmėtligė ir tabako mozaikos virusas. Visos jos reikalauja greito atpažinimo ir veiksmų, kitaip gali sunaikinti visą derlių.
