Senovinis Tryras – vienas iš svarbiausių Romos imperijos šiaurės miestų – vėl atsiduria mokslo dėmesio centre.
Naujai finansuojamas projektas, remiamas Vokietijos mokslo fondo DFG, sieks iš naujo įvertinti šio miesto ekonominį ir statybinį palikimą, analizuodamas plytas, naudotas prieš 1700 metų.
Per dvejus metus mokslininkai iš trijų institucijų – Tryrio muziejaus, Frankfurto universiteto ir Leibnico archeologijos centro – vykdys detalų tyrimą, skirtą senovės statybinėms medžiagoms, ypač degto molio plytoms.
Projektas finansuojamas 340 tūkst. eurų suma.
Tyrimo centre – Romos laikų plytos su antspaudais. Tokios plytos buvo naudojamos pastatų sienoms, grindims, šildymo įrenginiams.
Jų gausu Tryrio muziejuje – saugoma net 4000 unikalių vienetų, tačiau iki šiol jos neturėjo išsamios analizės.
Šie plytų pavyzdžiai – ne tik architektūros detalės, bet ir informacijos šaltiniai apie gamybos procesus, tiekimo grandines ir net romėnišką miesto organizaciją.
Viena iš svarbių užduočių – ištirti, iš kur buvo gautas molis, kokios dirbtuvės dirbo regione ir kaip plytos buvo transportuojamos.
Bus tiriamas ir jų išsidėstymas visame regione, siekiant nustatyti, kaip romėnai plėtė miestą, kokios buvo valstybinės statybos kryptys.
Projektas taikys pažangius archeometrinius metodus – pirmą kartą Tryrio plytoms bus nustatoma tiksli cheminė sudėtis.
Tyrimo vadovė dr. Alexandra Busch pabrėžia, kad šis tarpdisciplininis tyrimas sujungs klasikinę archeologiją ir modernią analizę, atverdamas naujus horizontus vėlyvojo imperijos laikotarpio tyrimuose.
