Plaučių uždegimas yra viena dažniausių komplikacijų, kuri gali pasireikšti sergant gripu, kitomis virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.
Ekspertai akcentuoja, kad ši liga yra ypač pavojinga susilpnėjusiam organizmui.
Todėl norint apsisaugoti rekomenduojama stiprinti imunitetą grūdinantis, išlaikant fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą.
Nuo pneumokokų sukeliamos plaučių infekcijos taip pat gali apsaugoti skiepai.
Kas sukelia plaučių uždegimą?
Plaučių uždegimas dažniausiai atsiranda dėl infekcijos, kurią sukelia bakterijos, virusai arba grybai.
Dažniausia bakterinė plaučių uždegimo priežastis yra pneumokokai (Streptococcus pneumoniae). Kiti patogenai, tokie kaip stafilokokai, Haemophilus influenzae, taip pat gali sukelti šią ligą.
Virusinės kilmės plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia vaikams ir suaugusiems, ypač per gripą ar sezoninį peršalimą.
Svarbu paminėti, kad plaučių uždegimas gali būti antrinė liga po kitų kvėpavimo takų infekcijų.
Simptomai, kurie rodo plaučių uždegimą
Plaučių uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo sukėlėjo ir paciento sveikatos būklės. Tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
Kosulys – gali būti sausas arba su gleivių išskyrimu.
Kūno temperatūros pakilimas – karščiavimas, kuris gali siekti iki 39–40°C.
Dusulys – pacientai gali jausti sunkumą kvėpuoti, ypač esant fiziniam aktyvumui.
Krūtinės skausmas – kvėpuojant arba kosėjant, gali jausti aštrų skausmą.
Nuovargis ir silpnumas – dėl organizmo kovos su infekcija.
Simptomai gali būti silpnesni arba ryškesni priklausomai nuo paciento amžiaus, imuninės sistemos stiprumo bei ligos formos.
Pagyvenusiems žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti ne tik su aukšta temperatūra, bet ir su sąmonės sutrikimais, dėl ko liga gali būti lengvai supainiota su kitomis būklėmis.
Plaučių uždegimu gali susirgti bet kas, tačiau, pasak pulmonologės, didesnė rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas ar lėtinės širdies ligos, taip pat vartojantiems imunitetą silpninančius vaistus.
Riziką didina ir rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas bei nesveikas gyvenimo būdas.
Pagal Lietuvos gydymo įstaigų duomenis, kasmet šalyje plaučių uždegimu suserga apie 5–11 iš 1000 suaugusiųjų.
Mirties rizika nuo bendruomenėje įgyto plaučių uždegimo siekia apie 10 procentų, o sergantiesiems gretutinėmis ligomis ši rizika išauga iki 30–40 procentų.
Apskritai plaučių uždegimas yra itin pavojingas pacientams, turintiems sunkių gretutinių ligų arba sutrikusį imunitetą, nes jie turi didesnę tikimybę tiek susirgti, tiek mirti nuo šios ligos.
Plaučių uždegimo gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo. Bakterinį plaučių uždegimą dažniausiai gydoma antibiotikais. Dažniausiai vartojami plataus spektro antibiotikai, tačiau, jei pavyksta tiksliai nustatyti sukėlėją, gali būti skiriami specifiniai vaistai.
Virusinės kilmės plaučių uždegimas paprastai gydomas simptominiais vaistais – karščiavimą mažinančiais ir priešuždegiminiais preparatais.
Grybelinis plaučių uždegimas, nors ir retesnis, reikalauja specialių priešgrybelinių vaistų.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai susilpnėja.
Nutraukus gydymą per anksti, liga gali atsinaujinti arba komplikuotis.
Negydomas arba netinkamai gydomas plaučių uždegimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausiai pasitaiko šios komplikacijos:
Plaučių abscesas – tai pūlių kaupimasis plaučiuose, kurį gali tekti gydyti chirurginiu būdu arba stipriais antibiotikais.
Pleuros ertmės infekcija (pleuritas) – uždegimas pleuroje, tai yra, plaučius dengiančioje membranoje.
Sepsis – tai gyvybei pavojinga būklė, kai infekcija plinta į kraują ir kitus organus.
Kaip apsisaugoti nuo plaučių uždegimo?
Nors plaučių uždegimas yra rimta liga, kurios visiškai išvengti gali būti sunku, yra keletas prevencijos būdų, kurie gali padėti sumažinti riziką. Vienas iš efektyviausių būdų – skiepai nuo pneumokokų ir gripo. Šios vakcinos padeda apsisaugoti nuo dažniausiai plaučių uždegimą sukeliančių patogenų.
Kiti prevenciniai veiksmai apima:
- Rankų higiena – dažnas rankų plovimas padeda sumažinti infekcijų plitimo riziką.
- Sveika gyvensena – stiprinant imuninę sistemą tinkama mityba, fiziniu aktyvumu ir miego higiena, organizmas tampa atsparesnis infekcijoms.
- Rūkymo atsisakymas – rūkymas smarkiai silpnina plaučių apsaugą ir padidina plaučių uždegimo riziką.
Plaučių uždegimas yra pavojinga ir dažnai sudėtinga liga, tačiau tinkamai diagnozuota ir gydoma, ji dažniausiai išgydoma be ilgalaikių pasekmių.
Svarbu anksti pastebėti simptomus, nedelsti kreiptis į gydytoją ir laikytis nurodytų gydymo rekomendacijų.
Prevencija, tokia kaip vakcinacija ir sveikos gyvensenos palaikymas, gali padėti išvengti plaučių uždegimo ir apsaugoti sveikatą.
