Mokslas jau seniai žino, kad Antarktida ne visada buvo negyvas žemynas, visiškai padengtas ledynais.
Dar XIX a. pirmoje pusėje mokslininkai aptiko suakmenėjusios medienos pavyzdžių.
Tačiau visi šie įrodymai datuojami šimtais milijonų metų atgal, t. y. tuo metu, kai Antarktida egzistavo kaip superkontinento Gondvanos dalis ir dreifavo aplink Žemės rutulį.
Todėl nenuostabu, kad kadaise Antarktidą dengė vešlūs miškai. Tačiau ilgą laiką buvo paslaptis, kas su ja nutiko vėlesniais laikais, kai ji užėmė dabartinę padėtį planetoje.
Atsakymą į šį klausimą padėjo rasti gintaras, išsaugojęs priešistorinės gyvybės pėdsakus žemyne kreidos periodo viduryje.
Antarktida kreidos periodo viduryje
Kaip jau minėta, Antarktida ne visada užėmė pietinį Žemės ašigalį. Tai reiškia, kad prieš šimtus milijonų metų sąlygos gyvybei žemyne buvo gana palankios.
Tačiau kreidos periodo viduryje žemynas atsidūrė ten, kur yra dabar.
Taigi esamai augmenijai ir gyvūnams teko nelengvas metas. Ir ne tik dėl žemos temperatūros. Pavyzdžiui, medžiai, jei jie egzistavo, turėjo išgyventi mėnesių mėnesius visiškoje tamsoje.
Ar per tą laikotarpį Antarktida ir toliau buvo žalias žemynas, ar pamažu virto negyva ledine dykuma? Siekdami atsakyti į šį klausimą, 2017 m. mokslininkai išgręžė jūros dugną netoli Antarktidos vakarinės pakrantės.
Dėl to 3 m storio dumblo sluoksnyje tyrėjai rado kelis mažyčius permatomo gintaro – suakmenėjusios spygliuočių medžių dervos – gabalėlius.
Neseniai žurnale „ Antarctic Research“ paskelbto tyrimo duomenimis, šių egzempliorių dydis svyravo nuo 0,5 iki 1,0 milimetro.
Visi jie buvo būdingos gintaro spalvos – nuo geltonos iki oranžinės. Radinys datuojamas laikotarpiu prieš 83-92 milijonus metų, t. y. kaip tik kreidos periodo viduriu.
Reikia pasakyti, kad anksčiau mokslininkams pavyko rasti kreidos laikotarpio gintaro atvaizdų tik Australijoje, Otvėjaus baseine, ir Naujosios Zelandijos pietuose esančioje Tupuangoje.
Po kelerius metus trukusios analizės mokslininkai pranešė, kad gintaro mėginiuose rasta suakmenėjusių šaknų, datuojamų kreidos periodo viduriu. Po mikroskopu tyrėjai taip pat aptiko žiedadulkių ir sporų.
Antarktida išliko šilta net pietų ašigalyje
Mokslininkų atrastas gintaras dabar yra geriausias įrodymas, kad kreidos periodo viduryje netoli Pietų ašigalio egzistavo pelkėti atogrąžų miškai, kuriuose vyravo spygliuočiai medžiai. Jie greičiausiai buvo panašūs į šiuolaikinius Naujosios Zelandijos ir Patagonijos miškus.
Galima daryti išvadą, kad Antarktidos ledo kiautas atsirado daug vėliau. Kreidos periodo viduryje gyvenamoji aplinka buvo pakankamai šilta ir drėgna. Tai leido augti dervą gaminantiems medžiams.
Kaip teigia patys tyrimo autoriai, buvo labai įdomu suvokti, kad tam tikru metu visuose mūsų planetos žemynuose klimato sąlygos leido augti medžiams. Kaip jiems pavyko išgyventi per ilgą poliarinę naktį?
Greičiausiai jie ilgesnį laiką miegojo žiemos miegu.
Kodėl gintaras išliko Antarktidoje?
Jums gali kilti klausimas, iš kur jūros dugne atsirado gintaras. Derva išgaunama iš spygliuočių medžių, kad apsaugotų žievę, pavyzdžiui, nuo vabzdžių ar karščio gaisro metu.
Dabar žinoma, kad kreidos periodas buvo vienas šilčiausių per visą mūsų planetos istoriją. Ne tik Antarktidoje, bet ir aplinkinėse salose aptiktos vulkaninės nuosėdos rodo, kad šiuo laikotarpiu miškų gaisrai buvo dažni.
Greičiausiai dėl vienos iš šių priežasčių iš medžių išdygo degutas. Mokslininkų teigimu, jų rastuose mėginiuose yra net mažyčių žievės gabalėlių.
Medžio paviršiuje atsiradusi derva dėl kažkokių priežasčių greitai pasidengė vandeniu.
Būtent dėl to gintaras sugebėjo išlikti iki šių dienų.
Remdamiesi tokiais radiniais mokslininkai nori atkurti išsamų vaizdą, kaip atrodė ir veikė Antarktidos miškai prieš 90 mln. metų.
Skaitykite visas naujausias mokslo naujienas ČIA!
