Paaiškėjo, kad paslaptinga balta medžiaga, kuria buvo išteptos 3600 metų senumo mumijų Kinijoje galvos ir kaklai, yra seniausias pasaulyje sūris.
Mokslininkai maždaug prieš du dešimtmečius aptiko paslaptingą medžiagą, išteptą ant kelių mumijų, palaidotų Xiaohe kapinėse šiaurės vakarų Kinijos Tarimo baseine.
Dabar DNR tyrimai parodė, kad paslaptinga lipni medžiaga buvo kefyro sūris – probiotinis minkštasis sūris – ir kad jis buvo gaminamas naudojant karvių ir ožkų sūrį prieš tūkstančius metų, teigiama žurnale „Cell“ paskelbtame tyrime.
Sūryje buvo kelių rūšių bakterijų ir grybų, įskaitant Lactobacillus kefiranofaciens ir Pichia kudriavzevii, kurių abiejų randama šiuolaikinio kefyro gumuluose. Šie gumulai yra „simbiotinės kultūros“, sudarytos iš bakterijų ir mielių mišinio, kurios fermentuoja pieną į sūrį, panašiai kaip „rūgpienis“, teigiama pranešime.
„Tai yra seniausias pasaulyje kada nors aptiktas sūrio egzempliorius. Tokį maistą kaip sūris labai sunku išsaugoti tūkstančius metų, todėl tai reta ir vertinga proga“, – pranešime sakė Kinijos mokslų akademijos stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto Pekine paleontologas Qiaomei Fu, vyriausiasis tyrimo autorius.
Fu pridūrė, kad „išsamūs senovinio sūrio tyrimai gali padėti geriau suprasti mūsų protėvių mitybą ir kultūrą“.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad gumulai L. kefiranofaciens buvo glaudžiai susiję su panašiais, kilusiais iš Tibeto.
Nustatydami bakterijų genų seką, tyrėjai galėjo „atsekti, kaip probiotinės bakterijos evoliucionavo per pastaruosius 3600 metų“, sakoma pranešime.
„Mūsų stebėjimai rodo, kad kefyro kultūra šiaurės vakarų Kinijos Sindziango regione buvo palaikoma nuo bronzos amžiaus“, – sakė Fu. „Galime stebėti, kaip bakterijos evoliucionavo per pastaruosius 3 000 metų. Be to, tyrinėdami pieno produktus, galime susidaryti aiškesnį vaizdą apie senovės žmonių gyvenimą ir jų sąveiką su pasauliu.“
Tačiau lieka nežinoma, kodėl šie žmonės iš pradžių buvo aplipdyti sūriu.
