Mūsų planeta dar slepia gausybę paslapčių – net ir tokių, kurios plaukioja tiesiai prieš mūsų akis. Kai kurios gyvūnų rūšys tūno tropinių džiunglių tankmėje, bet kitos, kaip paaiškėjo, gyvena atviruose vandenyse – tik lieka nepastebėtos.
Po ilgus metus trukusių spėlionių, mokslininkai pagaliau patvirtino trečiosios mantų rūšies egzistavimą.
Ir tai tik dar kartą primena, kiek daug nežinome apie vandenynų gyventojus.
Nauja mantų rūšis, atrasta po ilgos kelionės
2009 m. mokslininkai sukėlė tikrą revoliuciją jūrų biologijoje – tuomet buvo nustatyta, kad anksčiau manyta viena manta rūšis iš tikrųjų apima dvi skirtingas: gigantiškąją vandenyno mantą (Mobula birostris) ir rifinę mantą (Mobula alfredi). Tačiau tuo viskas nesibaigė – jau tada kilo įtarimų, kad Atlanto vandenyse gali egzistuoti dar viena, trečioji rūšis. 2024-aisiais ši teorija buvo galutinai patvirtinta.
Naujai identifikuota rūšis buvo pavadinta Mobula yarae – vardas kilęs nuo Jara, vandenų dvasios iš Brazilijos indėnų mitologijos. Ši manta gyvena tik Atlanto vandenyno vandenyse ir dabar oficialiai priskiriama prie žinomų mantų rūšių trejetuko. Taigi, šiandien žinome:
- Gigantiškoji vandenyno manta (Mobula birostris)
- Rifinė manta (Mobula alfredi)
- *Naujoji manta – Mobula yarae
Ilgai slėptas identitetas: atradimo istorija
Vienas pagrindinių tyrimo iniciatorių – jūrų biologė dr. Andrea Marshall, viena iš Jūrų megafaunos fondo įkūrėjų. Ji daugiau nei dešimtmetį analizavo mantų išvaizdą, rankomis piešė gyvūnus pagal povandenines nuotraukas, lygino jų kūno formas ir spalvines variacijas.
Tai užtruko 6 metus, kol buvo įtvirtinti pirmieji du rūšių skirtumai. Galiausiai, tiriant kitus pavyzdžius, tapo aišku – trečioji manta akivaizdžiai skiriasi.
Tyrimo kulminacijoje 2024 m. buvo atlikta išsami genetinė analizė, sujungta su išorinės morfologijos (išvaizdos) tyrimais.
Mokslininkai galutinai patvirtino – tai ne dar viena variacija, o visai nauja manta, kurios egzistavimas iki šiol buvo laikomas hipoteze.
Šios rūšies manta pasižymi unikaliomis išvaizdos savybėmis:
- V formos baltos dėmės ant pečių, priešingai nei T formos dėmės pas M. birostris.
- Šviesesnė oda aplink snukį ir akis, lyginant su kitomis rūšimis.
- Apačioje nėra dėmių, kurios siektų tarpžandiklinius tarpelius.
Šie požymiai padeda atskirti Mobula yarae net ir be genetinių testų.
Kiek ji užauga ir kur gyvena?
Mobula yarae dydis svyruoja nuo 3 iki 6 metrų. Jauni individai dažniausiai siekia 3–4 metrus – tai būdinga rifinėms mantoms. Tačiau suaugę gali siekti net 6 metrus, kaip ir vandenyno mantos.
Vieta, kur jos gyvena, taip pat išskirtinė: Mobula yarae dažniau pastebima pakrančių vandenyse ir estuarijose (upių žiotyse), skirtingai nei Mobula birostris, kuri dažniau sutinkama atviruose vandenyse.
Atradimo reikšmė pasaulinei gamtos apsaugai
Šis atradimas – daugiau nei taksonominė naujiena. Vandenynų mantos šiuo metu laikomos nykstančiomis, o rifinės mantos – pažeidžiamomis rūšimis.
Tikimasi, kad Mobula yarae oficialus pripažinimas paskatins naujas apsaugos strategijas, orientuotas į specifines jų buveines.
Gamtosaugos organizacijos viliasi, kad didesnis biologinės įvairovės pripažinimas paskatins tiek vietinę, tiek tarptautinę atsakomybę – nuo apsaugotų teritorijų plėtros iki žvejybos reguliavimo.
DUK:
Ar mantos pavojingos žmogui?
Ne. Mantos nėra pavojingos – jos maitinasi planktonu ir dažnai būna smalsios, bet ne agresyvios.
Kur galima pamatyti Mobula yarae?
Ši rūšis gyvena tik Atlanto vandenyne, dažniausiai prie Brazilijos krantų.
Kuo Mobula yarae išsiskiria iš kitų mantų?
Unikaliomis V formos dėmėmis, šviesesne galvos sritimi ir buveine – jos dažniau gyvena pakrančių vandenyse.
