Ant uolos Kanados miškuose aptikta švediškai runomis iškalta malda „Tėve mūsų“. Kas ją paliko ir kodėl apie tai niekas nežinojo du šimtmečius?
Malda, kurią atskleidė nuvirtęs medis
Kai 2018 metais prie Kanados miesto Vavos nuvirto medis, niekas nesitikėjo, kad po juo slypės tikra archeologinė paslaptis. Ant akmens buvo išraižyti 255 keisti simboliai, sudėlioti taisyklingame kvadrate. Šešerius metus niekas nesugebėjo jų perskaityti – kol galiausiai archeologas Rayanas Primrouzas ir runologas Henrikas Viljamsas iššifravo: tai švediška malda „Tėve mūsų“, iškalta senovinėmis skandinaviškomis runomis.
„Tai viena netikėčiausių ir jausmingiausių žinučių mano karjeroje“, – sakė R. Primrouzas.
Kas galėjo ją iškaldinti?
Spėjama, kad maldą iškaldino švedų darbininkas, dirbęs Hudsono įlankos kompanijos prekybos poste. Tokie vyrai buvo samdomi XIX a. pradžioje, kai britų kailių prekybos bendrovė plėtėsi per visą Šiaurės Ameriką.
Jokių kitų artefaktų toje vietoje nerasta, todėl manoma, kad tai buvo tyli ir asmeniška lauko maldos vieta, galbūt sukurta per ilgą vienatvės periodą.
„Tai žmogus, kuris, būdamas toli nuo tėvynės, kalbėjo su Dievu taip, kaip mokėjo – savo kalba, savo simboliais“, – sako Viljamsas.
Kas dar atrasta?
Runų tekstas buvo išraižytas ant trijų su keturių pėdų dydžio akmens, šalia – iškaltas laivas su 16 žmonių, galimai simbolizuojantis bendruomenę ar kelionę per gyvenimą.
Akmuo buvo sąmoningai užkastas – apie 15 cm po žeme, o jo paviršiaus susidėvėjimas leidžia manyti, kad jis galėjo būti sukurtas dar anksčiau nei manyta – gal net XVIII amžiuje.
Šis atradimas atveria langą į mažai žinomas skandinavų pėdas Šiaurės Amerikoje, kurias dažniausiai užgožia prancūzų ir britų kolonizacijos istorijos.
Tai taip pat rodo, kad atokiose vietose gyvenę žmonės siekė išlaikyti ryšį su savo tikėjimu ir kultūra, net būdami tūkstančius kilometrų nuo tėvynės.
