Baltijos jūroje narai aptiko įspūdingą, simetrišką povandeninį statinį, kurio struktūra primena laiptines pakopas ir kupolo formą.
Šis objektas, vadinamas Baltijos jūros anomalija, buvo atrastas 2011 m. švedų narų komandos „Ocean X“ ir nuo tada sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio bei daugybės spėlionių.
Nardymo metu aptikta konstrukcija buvo apie 60 metrų skersmens ir maždaug 90 metrų gylyje.
Jos kupolo formos viršūnė, laiptinės pakopos ir centrinė anga sukėlė įtarimų: ar tai gamtos darinys, ar žmogaus rankų kūrinys?
Kaip atrasta anomalija?
Pirmasis nardymas įvyko baigiantis 9 dienų ekspedicijai Botnicos įlankoje.
Peteris Lindbergas ir Denisas Asbergas, „Ocean X“ vadovai, nusprendė paskutinį kartą nuskaityti jūros dugną hidrolokatoriumi.
Tai, ką jie pamatė, nustebino net patyrusius narus: idealiai apvalus objektas su laipteliais ir ypatinga struktūra.
Netoli jo sonaras aptiko dar vieną nepaaiškinamą objektą, tačiau daugiausia dėmesio susilaukė būtent pirmasis statinys.
Kaip prisimena narys Stefas Hogerbornas, anomalijos artumoje sugenda elektros prietaisai ir net palydoviniai telefonai, kas dar labiau sustiprino paslaptingumo aurą.
Tyrimai ir spėlionės
Po atradimo „Ocean X“ komanda paėmė fizinius mėginius, kuriuos analizavo Stokholmo universiteto jūrų geologas Volkeris Brüchertas.
Jo išvados buvo nuosaikios: daugiausia medžiagos sudaro granitas, gneisas ir smiltainis, o tai yra įprastos uolienos, galimai formavusios dėl ledynų veiklos paskutinio ledynmečio metu.
Brüchertas taip pat pažymėjo vieną didesnę medžiagą, primenančią vulkaninę uolieną, todėl spėjo, kad objektas galėjo susiformuoti dėl povandeninio ugnikalnio ar ledynų judėjimo prieš daugiau nei 140 tūkst. metų.
Tačiau Teksaso universiteto geologas Stevas Veineris iškėlė drąsesnę hipotezę: jis teigia, kad medžiaga susideda iš metalų, kurių gamta pati negali atkurti.
Nors tai sulaukė didelio visuomenės dėmesio, iki šiol nėra moksliškai patvirtinta.
Kai kurie ekspertai, įskaitant jūrų archeologą Joraną Ekbergą, mano, kad tai tiesiog morena – ledyno paliktų akmenų ir nuosėdų krūva.
Pasak jo, net jei simetrija atrodo keista, gamtos kūriniai kartais būna dar labiau keisti.
Kodėl anomalija traukia dėmesį?
Baltijos jūros anomalija intriguoja dėl kelių priežasčių:
- Simetriška forma – laiptinės pakopos ir kupolo struktūra retai pasitaiko gamtoje.
- Elektros prietaisų sutrikimai – anomalijos artumoje dažnai neveikia elektronika.
- Įvairios spėlionės – nuo povandeninio ugnikalnio iki galimo žmogaus sukurto statinio.
Nors moksliškai objekto kilmė vis dar neaiški, jis tapo vienu iš įdomiausių povandeninių atradimų per pastaruosius dešimtmečius.
Baltijos jūros anomalija ir popkultūra
Nuo 2011 m. anomalija sulaukė didžiulio dėmesio žiniasklaidoje:
- „Discovery“ kanalas padėjo išpopuliarinti istoriją visame pasaulyje.
- Interneto forumuose ir dokumentiniuose filmuose aptarinėjami įvairūs scenarijų variantai – nuo natūralių uolienų formavimosi iki NSO ar prarastos civilizacijos pastatų.
Tokie pasakojimai pritraukė tiek mokslininkus, tiek ekstremalių nuotykių ieškotojus.
Dabartinė anomalijos tyrimų situacija
Nepaisant įvairių spėlionių, formalių mokslinių atsakymų vis dar trūksta. Tyrėjai tęsia nardymus, naudodami pažangias technologijas, tokias kaip 3D sonarai ir robotizuoti povandeniniai dronai, tačiau kol kas vienareikšmiško atsakymo nėra.
Pasak leidinio Dailygalaxy, nepriklausomai nuo kilmės, Baltijos jūros anomalija išlieka intriguojanti ir viena paslaptingiausių povandeninių struktūrų Europoje.
