Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis Lietuvoje dažnai atneša pirmuosius vėsesnius orus, o kartu su jais – ir peršalimo ligų sezoną. Nors atrodo, kad vasara dar nesibaigė, temperatūrų svyravimai, drėgmė ir didėjantis dienos bei nakties temperatūrų skirtumas tampa tikru išbandymu mūsų organizmui.
Todėl labai svarbu jau dabar suskubti pasirūpinti savo imunitetu, kad rudens pradžioje netektų gulėti lovoje su sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Stiprus imunitetas yra pagrindinis ginklas prieš peršalimus ir virusus, o jo stiprinimas turi būti nuoseklus ir apgalvotas.Pirmasis žingsnis – subalansuota mityba. Būtent ji daro didžiausią įtaką organizmo atsparumui ligoms.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais mūsų sodai ir daržai siūlo gausybę šviežių daržovių bei vaisių, todėl būtina tuo pasinaudoti. Vitaminai C, A, E, taip pat cinkas, selenas ir geležis padeda imuninei sistemai tinkamai funkcionuoti.
Citrusai, juodieji serbentai, paprikos, morkos, moliūgai, brokoliai ir špinatai – tai tik dalis produktų, kurie turėtų kasdien atsidurti lėkštėje. Ne mažiau svarbūs ir baltymai, kurių gauname iš mėsos, žuvies, ankštinių augalų bei riešutų.
Stipri imuninė sistema neįsivaizduojama be gerųjų bakterijų, todėl į mitybą verta įtraukti raugintų produktų – kefyro, jogurto, raugintų kopūstų.
Daugelis žino, jog imunitetui svarbūs stiprūs antioksidantai, tokie kaip vitaminai A, C, E, kofermentas Q10, cinkas, selenas ir resveratrolis. Tačiau ne visi susimąsto, kokią naudą tinkamas jų kiekis organizme iš tiesų suteikia.
Pagrindinė antioksidantų funkcija yra apsaugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio bei sulėtinti organizmo senėjimo procesus. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios sukelia oksidacinį stresą, laikomą viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei spartesnio senėjimo priežasčių.
Susiduriame su jais ne tik per stiprų saulės poveikį, rūkymą, alkoholio vartojimą, stresą, bet ir oro taršą. Kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su šiais laisvaisiais radikalais, jam būtinas tinkamas antioksidantų kiekis.
Antrasis aspektas – pakankamas miegas ir poilsis. Daugelis žmonių įpratę galvoti, kad sveikata priklauso tik nuo vitaminų ir papildų, tačiau imuninė sistema tiesiogiai susijusi su nervų sistema.
Jei žmogus nuolat neišsimiega, jo organizmas tampa silpnesnis ir lengviau pažeidžiamas virusų. Suaugusiam žmogui reikėtų miegoti bent 7–8 valandas per parą, o vaikams – dar ilgiau. Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis yra puikus metas susigrąžinti dienos ritmą po vasaros atostogų chaoso.
Trečias imuniteto stiprinimo būdas – fizinis aktyvumas. Net ir lengvas kasdienis pasivaikščiojimas lauke turi didelę naudą, nes gerina kraujotaką, deguonies tiekimą organizmui ir padeda kovoti su stresu.
Vidutinio intensyvumo sportas, toks kaip bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar jogos pratimai, padeda palaikyti imuninės sistemos balansą. Vis dėlto labai svarbu nepersistengti, nes per didelis krūvis, ypač jei organizmas tam nepasiruošęs, gali turėti priešingą poveikį.
Dar vienas svarbus veiksnys – grūdinimasis ir buvimas gryname ore. Lietuvoje rudens pradžia dažnai būna drėgna, o daugelis bijo išeiti pasivaikščioti, kai lauke vėsiau.
Tačiau būtent buvimas gryname ore, tinkamai apsirengus, padeda organizmui prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių. Grūdinimosi metodai, tokie kaip trumpas pasivaikščiojimas basomis po rasotą žolę, kontrastinis dušas ar trumpas pasinėrimas į vėsesnį vandenį, skatina imuninės sistemos aktyvumą.
Reikėtų nepamiršti ir vitaminų papildų. Nors daug naudingų medžiagų gauname su maistu, rudenį dažnai ima trūkti vitamino D, nes trumpėja dienos ir mažėja saulės šviesos. Vitaminas D tiesiogiai veikia imuninės sistemos ląsteles, todėl jo trūkumas gali padidinti jautrumą infekcijoms.
Rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir įvertinti, ar reikalinga papildoma šio vitamino dozė. Be to, naudinga pagalvoti ir apie cinko bei vitamino C papildus, kurie ypač veiksmingi kovojant su pirmosiomis peršalimo simptomų apraiškomis.
Psichologinė sveikata taip pat turi didelę reikšmę imuninei sistemai. Stresas, nerimas, per didelis darbo krūvis ar nuolatinė įtampa silpnina organizmo atsparumą. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine sveikata.
Meditacija, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje ar net paprasti pokalbiai su artimaisiais padeda sumažinti streso lygį ir taip netiesiogiai stiprina imunitetą.
Vėstant orams nereikėtų pamiršti ir tinkamos aprangos. Organizmo atšalimas yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės pradeda sirgti peršalimo ligomis.
Nors oras dar gali būti permainingas, geriausia visada turėti lengvą striukę ar megztinį, o vaikams užtikrinti, kad kojos išliktų sausos ir šiltos. Šiluma – tai apsauga, kurios organizmui reikia norint išvengti pirmųjų simptomų.
Svarbu suprasti, kad imuniteto stiprinimas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Jei tik pajutote pirmuosius peršalimo simptomus, tokius kaip sloga, gerklės perštėjimas ar čiaudulys, būtina iš karto imtis priemonių: ilsėtis, gerti daug skysčių, vartoti šiltas žolelių arbatas su medumi, imbieru ar citrina. Kuo greičiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad liga neužsitęs ir nepereis į rimtesnes komplikacijas.
Apibendrinant galima teigti, kad vėstant orams imuniteto stiprinimas tampa pagrindine užduotimi kiekvienam. Tinkama mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, vitaminai, grūdinimasis ir psichologinė pusiausvyra yra tie kertiniai dalykai, kurie padės išvengti peršalimo ligų. Rūpindamiesi savo sveikata dabar, išvengsite ilgų ligos savaičių ateityje ir galėsite pilnai mėgautis rudens sezonu.
Dažniausiai užduodami klausimai:
- Koks vitaminas svarbiausias imunitetui rudenį?
Svarbiausias yra vitaminas D, nes jo natūraliai gauname mažiau, kai trumpėja dienos ir sumažėja saulės spindulių. - Ar grūdinimasis tikrai padeda išvengti peršalimų?
Taip, reguliarus ir saikingas grūdinimasis skatina organizmą prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir stiprina imuninę sistemą. - Ką daryti pajutus pirmuosius peršalimo simptomus?
Svarbiausia – ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių, vartoti vitaminų C turinčių produktų ir neleisti organizmui peršalti.
