Nipah virusas: kas būtų, jei jis pradėtų plisti taip, kaip COVID?

Nipah virusas: kas būtų, jei jis pradėtų plisti taip, kaip COVID?
Photo by Matilda Wormwood

Yra virusų, apie kuriuos girdime kasdien. Yra tokių, kurie kartais patenka į žinias. Ir yra tokių, apie kuriuos beveik niekas nekalba – kol vieną dieną jie tampa pasauline problema.

Nipah virusas priklauso būtent trečiajai kategorijai.

Mokslo Taško redakcijoje matome labai aiškią tendenciją: pasaulio sveikatos institucijos Nipah virusą laiko vienu pavojingiausių potencialių „kito didelio protrūkio“ kandidatų. Bet paprasti žmonės apie jį beveik nieko nežino.

Nipah virusas: kas būtų, jei jis pradėtų plisti taip, kaip COVID?
Photo by Daniel Dan

Kodėl?

Nes:

– jis dar netapo pasauline pandemija
– jis kol kas apsiriboja tam tikrais regionais
– bet jo savybės yra tokios, kad, jei situacija pasikeistų, pasekmės galėtų būti katastrofiškos

Šiame straipsnyje:

– paaiškinsime, kas yra Nipah virusas
– kaip jis plinta
– kodėl jo mirtingumas toks didelis
– kuo jis skiriasi nuo COVID ar gripo
– ir kodėl mokslininkai jį stebi su ypatingu nerimu

Kas yra Nipah virusas?

Nipah virusas yra:

– zoonozinis virusas (perduodamas iš gyvūnų žmonėms)
– priklausantis henipavirusų grupei
– artimas Hendra viruso „giminaitis“

Pirmą kartą jis buvo identifikuotas 1998–1999 metais Malaizijoje, kai kilo keistas protrūkis tarp kiaulių ūkininkų.

Tada paaiškėjo šokiruojantis dalykas:

– žmonės masiškai suserga sunkia smegenų infekcija
– daugelis patenka į komą
– ir labai didelė dalis miršta

Nuo tada virusas periodiškai pasirodo Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Natūralus rezervuaras: kas nešioja šį virusą?

Pagrindiniai Nipah viruso „šeimininkai“ gamtoje yra:

Vaisėdžiai šikšnosparniai (skraidančios lapės).

Jie:

– patys dažniausiai neserga
– bet platina virusą per seiles, šlapimą ir išmatas
– užteršia vaisius, sultis, maistą, aplinką

Žmonės užsikrečia:

– suvalgę užterštą maistą
– liesdami užterštus paviršius
– per tarpininkus (pvz., kiaules)
– arba per kitą žmogų

Kaip plinta Nipah virusas?

Yra trys pagrindiniai keliai:

  1. Iš gyvūno žmogui
    Dažniausiai per:

– užterštą maistą (klasikinis pavyzdys – datulių palmių sula Bangladeše)
– kontaktą su gyvūnais ar jų išskyromis

  1. Iš gyvūno per kitą gyvūną (pvz., kiaules) žmogui
    Taip buvo per pirmąjį protrūkį Malaizijoje.
  2. Iš žmogaus žmogui
    Tai pati pavojingiausia dalis.

Nipah gali plisti:

– per artimą kontaktą
– per kūno skysčius
– ligoninėse
– šeimose

Ir būtent šis gebėjimas kelia didžiausią baimę.

Kokie yra simptomai?

Inkubacinis laikotarpis: dažniausiai 4–14 dienų, kartais ilgiau.

Pradžia dažnai atrodo kaip „paprasta infekcija“:

– karščiavimas
galvos skausmas
– raumenų skausmai
– silpnumas
– pykinimas
– kosulys

Bet tada gali prasidėti pavojingiausia fazė:

– smegenų uždegimas (encefalitas)
– mieguistumas
– sąmonės sutrikimai
– traukuliai
– koma

Kai kuriems pacientams:

– išsivysto ir sunkus kvėpavimo nepakankamumas

Mirtingumas: kodėl šis virusas toks baisus?

Čia ir yra esminė problema.

Nipah viruso mirtingumas:

– priklausomai nuo protrūkio, svyruoja nuo 40 % iki 75 %
– kai kuriuose regionuose net dar didesnis

Tai reiškia:

Iš 10 susirgusių gali mirti 4–7 žmonės.

Palyginimui:

– COVID: apie 1–2 % (priklausomai nuo laikotarpio ir grupės)
– sezoninis gripas: dar mažiau

Mokslo Taško pastebėjimas:

Jeigu Nipah kada nors įgytų tokį pat užkrečiamumą kaip COVID ar gripas, tai būtų visiškai kitos klasės katastrofa.

Kol kas būtent mažas plitimo efektyvumas ir riboti židiniai saugo pasaulį.

Ar yra gydymas ar vakcina?

Trumpas atsakymas:

Ne.

Šiuo metu:

– nėra patvirtintos vakcinos
– nėra specifinio antivirusinio vaisto

Gydymas yra:

– tik palaikomasis
– deguonis
– skysčiai
– intensyvi terapija
– smegenų edemos kontrolė

Tai reiškia:

– medicina realiai nekovoja su virusu
– ji tik stengiasi, kad kūnas pats išgyventų

Kaip nustatoma ši liga?

Diagnozei naudojami:

– PGR (PCR) tyrimai viruso genetinei medžiagai aptikti
– serologiniai tyrimai antikūnams aptikti
– specializuotos laboratorijos

Tai nėra „paprastas kraujo tyrimas“, kurį gali padaryti bet kuri poliklinika.

Kur pasaulyje jis pasirodo?

Dažniausi regionai:

– Bangladešas
– Indija (ypač Kerala)
– kartais Malaizija, Singapūras

Ten:

– beveik kasmet fiksuojami pavieniai ar nedideli protrūkiai
– dažnai su labai dideliu mirtingumu

Kodėl PSO Nipah laiko prioritetiniu virusu?

Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė Nipah į:

„Prioritetinių patogenų“ sąrašą.

Tai reiškia:

– jis laikomas vienu realiausių kandidatų sukelti labai pavojingą protrūkį
– dėl trijų savybių:

  1. Labai didelis mirtingumas
  2. Gebėjimas plisti tarp žmonių
  3. Nėra gydymo ir vakcinos

Ar verta bijoti Europoje?

Šiuo metu:

– masinės rizikos Europoje nėra
– bet globalizacija, kelionės ir klimato kaita didina teorinę tikimybę

Mokslo Taško pozicija:

Tai ne virusas, dėl kurio reikia panikuoti.
Bet tai virusas, kurį mokslas stebi labai rimtai.

Prevencija: ką realiai galima padaryti?

Kadangi nėra vakcinos:

– vengti kontaktų su laukiniais gyvūnais rizikos regionuose
– nevalgyti neapdoroto maisto, galinčio būti užteršto
– griežta infekcijų kontrolė ligoninėse
– greita izoliacija įtariamų atvejų

Ar tai „kitas COVID“?

Trumpas atsakymas:

Kol kas – ne.

Bet:

Jeigu Nipah:

– mutuotu taip, kad lengviau plistų oru
– išlaikytų savo mirtingumą

Tai būtų:

– visiškai kitos klasės krizė nei COVID

Mokslo Taško išvada

Nipah virusas yra:

– vienas pavojingiausių žinomų virusų
– turintis labai didelį mirtingumą
– neturintis nei vaisto, nei vakcinos
– ir būtent todėl labai rimtai stebimas mokslininkų

Trumpa esmė:

– šiandien jis retas
– bet jo potencialas – milžiniškas
– ir būtent todėl apie jį reikia žinoti ne tada, kai jau per vėlu

Nipah virusas yra patogeninis mikroorganizmas, kurį platina šikšnosparniai ir perduodamas žmonėms iš gyvūnų. Natūralūs rezervuarai – vaisėdžiai šikšnosparniai, o kiaulės veikia kaip tarpiniai šeimininkai.

Virusas plinta tiesioginiu kontaktu su infekuotais gyvūnais, jų išskyromis (seilėmis, šlapimu, išmatomis), užkrėstu maistu ar gėrimais, taip pat tarp žmonių artimo kontakto metu.

PSO duomenys

Pagal PSO, mirtingumo rodiklis svyruoja nuo 40 iki 75 procentų, o specifinio gydymo ar vakcinos žmonėms ir gyvūnams kol kas nėra

Klinikiniai požymiai

Užsikrėtimo formos įvairios: nuo besimptomės iki lengvos ar sunkios kvėpavimo takų infekcijos bei mirtino encefalito. Pradeda karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmu, vėmimu, gerklės skausmu; vėliau – svaigimu, mieguistumu, sąmonės pokyčiais ir neurologiniais sutrikimais.