Mokslininkai netikėtai aptiko pamestą kamerą iš 1970-ųjų – galbūt ji slepia įrodymus apie Loche Neso pabaisą.
Didžiosios Britanijos Nacionalinis okeanografijos centras netikėtai žengė svarbų žingsnį garsiosios Loche Neso pabaisos tyrimuose.
Atliekant planinį povandeninio roboto „Boaty McBoatface“ bandymą, jis netikėtai aptiko seniai prarastą kamerą, kuri buvo panardinta į ežero dugną dar 1970 metais.
Tuomet šis įrenginys buvo naudojamas pirmosios ekspedicijos metu, kurios tikslas – pagauti kadrą su paslaptingaja „Nessie“.
Kamera rasta 179 metrų gylyje, kai viena roboto dalis užsikabino už objekto, vėliau pasirodžiusio esant senąją fotografavimo įrangą.
Iškėlus ją į paviršių, ją iš karto atpažino garsus tyrinėtojas Adrianas Shinas – žmogus, didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs Loche Neso ežero paslaptims.
Shinas paaiškino, kad šis aparatas veikė labai išradingai: fotoaparatas buvo aktyvuojamas plūduru laikomos meškerės pagalba – kai žuvis traukdavo jauką, įsijungdavo magnetinis jungiklis, leidžiantis kameros objektyvui „pagauti“ bet kokį judesį.
Pasak tyrėjo, ši konkreti kamera kadaise buvo naudojama nufilmuoti net 24 juosteles, tačiau nė viena jų nesuteikė įrodymų apie legendinį padarą.
Daugelyje nuotraukų matomos tik drumzlinos ir tamsios ežero gelmės, o spėjama, kad kamera suveikdavo dėl stiprių povandeninių srovių.
Įdomiausia tai, kad tai – viena iš šešių kamerų, kurias ežere sumontavo amerikiečių biologas ir Loche Neso tyrimų biuro vadovas Roy’us McCallas.
Trys iš jų buvo prarastos per audrą, todėl šis radinys – itin svarbus ne tik istoriniu, bet ir technologiniu požiūriu.
Šis atradimas įvyko visai neplanuotai, kai autonominiai robotai buvo bandomi vykdant jūros dugno kartografavimo projektą.
Projekto narys Samas Smitas iš Okeanografijos centro robotinių sistemų grupės sakė: „Nors tai nebuvo mūsų tikslas, džiaugiamės, kad galime atgaivinti šio legendinio tyrimo istoriją ir galbūt prisidėti prie vienos iš didžiausių mitų mįslių sprendimo.“
