Rytų Azijoje pirmą kartą aptikti pažangūs akmeniniai įrankiai, kurių gamybos technika anksčiau buvo laikoma išskirtine tik Europos neandertaliečiams.
Šie radiniai, rasti Kinijoje, gaminti vadinamuoju Kveno (Quina) metodu, būdingu viduriniojo akmens amžiaus kultūroms Europoje.
Įrankiai datuojami laikotarpiu prieš 50 000–60 000 metų – tai laikotarpis, kai žmonių evoliucija vyko itin sparčiai Europoje ir Afrikoje.
Tuo metu Rytų Azija ilgą laiką buvo laikoma technologiškai stabilesne ir mažiau kintančia zona.
Tačiau šie atradimai keičia susiformavusią nuomonę.
„Tai tikras lūžio taškas mūsų supratime apie šį pasaulio regioną. Ką dar tuo metu žmonės darė, apie ką net neįtariame?“ – komentavo Benas Marvikas, vienas iš tyrimo autorių iš Vašingtono universiteto.
Archeologai rado asimetrišką, storą skaptiklį su plačiu aštriu kraštu. Ant įrankio matyti naudojimo žymės bei pakartotinio galandimo pėdsakai.
Mokslininkai spėja, kad jis buvo skirtas medžiagoms, tokioms kaip kaulai, ragai ar mediena, gremžti ir apdoroti.
Tai, kad tokie įrankiai, anksčiau priskiriami tik Europos neandertaliečiams, aptikti Kinijoje, kelia daug klausimų. Ar technologija atkeliavo iš Vakarų su žmonių migracija? O gal ji išsivystė savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų kultūrų?
„Jei paaiškės, kad įrankių vystymosi procesas buvo ilgas ir eksperimentinis, galėsime teigti, kad ši technologija – vietinė. Tačiau jei neatsiras jokių tokių pėdsakų, tai reikš, jog žinios buvo perimtos iš kitur“, – aiškina Marvikas.
Ilgą laiką mokslinėje bendruomenėje vyravo įsitikinimas, kad Rytų Azijoje technologiniai pokyčiai nevyko tūkstantmečiais. Todėl niekas net neieškojo įrodymų, galinčių tai paneigti.
„Dabar atsiranda mokslininkų, kurie pasiryžę mesti iššūkį šiems įsitikinimams“, – pridūrė tyrėjas.
Tikimasi, kad ateityje bus rasta daugiau senųjų žmonių palaikų šiame regione, kas galėtų padėti išspręsti šią intriguojančią mįslę.
Įdomų atradimą aprašė portalas Interesting Engineering.
