Tyrimas apie nėštumą vikingų epochoje atskleidė, kad ši būsena buvo tiek simbolinė, tiek politinė. Nors archeologinių įrodymų nedaug, rašytiniai šaltiniai rodo visai kitokį moters vaidmens suvokimą.
Dr. Katherine Olley ir dr. Marianna Eriksen išanalizavo senojo skandinavų pasaulio tekstus, laidojimus ir meną.
Jos aptiko, kad nėštumas dažnai įvardijamas netiesiogiai – per metaforas ir aprašymus.
Sagos liudija stiprias nėščias moteris, kurios ne tik laukiasi, bet ir gynasi, veikia aktyviai, simbolizuoja giminės tęstinumą ir kerštą.
Figūrėlė su šalmu ir akivaizdžiais nėštumo požymiais rodo, kad nėščia moteris buvo matoma ir kaip potencialios galios simbolis.
Trūkstami palaikai ir socialinis statusas
Nepaisant rizikų, motinų ir kūdikių laidojimų labai nedaug.
Tai gali rodyti kitokius įsivaizdavimus apie kūdikius arba skirtingus laidojimo ritualus.
Vergės buvo vertinamos kaip priemonė palikuonims gauti – jų vaikai priklausė šeimininkui.
Tai rodo socialinę atskirtį pagal kilmę.
Tyrimas parodo, kad nėštumas vikingų laikais buvo ne tik biologinis, bet ir socialinis bei ideologinis reiškinys.
