Šiaurės rytinėje Kanados pakrantėje pastebėtas neįprastas reiškinys – anglies juodumo aisbergas, kurio nuotrauka išplito internete ir sukėlė milžinišką susidomėjimą.
Atradimą padarė patyręs žvejys Halluras Antonijusenas, kuris teigė, kad per 50 metų darbo jūroje niekada nėra matęs nieko panašaus.
Jo teigimu, juodasis aisbergas buvo bent tris kartus didesnis už aplinkinius ledkalnius, o jo forma priminė brangakmenį.
Aisbergo forma – tarsi juodas deimantas
Antonijusenas, kilęs iš Farerų salų, padarė šį unikalų kadrą gegužę, naudodamas išmanųjį telefoną iš maždaug 6 kilometrų atstumo. Jis pabrėžė, kad ledkalnio forma ir spalva buvo stulbinanti: ne tik juoda spalva, bet ir aiškios tamsios gyslos priminė vulkaninės kilmės uolienas.
Socialiniuose tinkluose šis vaizdas netruko tapti virusiniu – žmonės spėliojo, ar tai gamtos reiškinys, ar kažkas nežemiško.
Ką sako mokslas?
Fizikas ir glaciologas Levas Tarasovas iš Niufaundlendo memorialinio universiteto mano, kad juodasis aisbergas gali būti senovinio poledyninio ugnikalnio pelenų pasekmė. Jis neatmeta galimybės, kad toks ledas buvo suformuotas tūkstančius metų atgal ir išliko iki šių dienų.
Tarasovas yra matęs mažesnių juodų ledkalnių Grenlandijos pakrantėse, kur vulkaninis pelenas gali būti užfiksuotas ledo branduoliuose. Toks ledas, slinkdamas kartu su ledynais, ilgainiui atsiskiria ir patenka į vandenyną.
Galima kilmė ir amžius
Mokslininkas, vertindamas lygų paviršių, daro prielaidą, kad šis ledkalnis gali būti nuo 1 000 iki net 100 000 metų senumo. Didžioji jo dalis tikriausiai jau ištirpusi, o virš vandens matoma tik nedidelė dalis.
Pasak Tarasovo, kaip ir visi aisbergai, šis slepia apie 90 % savo masės po vandeniu, tad po juoda išorine dalimi gali būti šviesus, skaidrus ledas.
