Dauguma žmonių apie nedarbingumo išmokas susimąsto tik tada, kai jau sėdi namuose su temperatūra, trauma ar gydytojo išrašytu biuleteniu.
Ir tada ateina pirmas šokas: pinigai, kurie įkrenta į sąskaitą, yra pastebimai mažesni nei įprasta alga.
Kodėl?
Ar taip turi būti?
Ar visi gauna tiek pat?
Kas sprendžia, kiek tau priklauso?
Ir svarbiausia – kiek realiai prarandi kiekvieną kartą susirgęs?
Mokslo Taško redakcijoje matome, kad apie nedarbingumo išmokas sklando daugybė mitų. Vieni galvoja, kad „gauna beveik visą algą“. Realybė – gerokai labiau matematinė ir biurokratinė.
Šiame straipsnyje:
– labai aiškiai paaiškinsime, kaip skaičiuojamas nedarbingumo išmokos dydis
– kas moka pirmas dienas, o kas – vėliau
– nuo ko priklauso procentai
– kodėl beveik niekas negauna „beveik tiek pat“
– ir kaip suprasti savo realius pinigus dar prieš susirgstant
Kas yra nedarbingumo išmoka ir kam ji skirta?
Nedarbingumo (ligos) išmoka – tai socialinio draudimo išmoka, kuri mokama tada, kai:
– žmogus laikinai negali dirbti dėl ligos ar traumos
– turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą
– yra apdraustas socialiniu draudimu
Tai nėra „darbdavio geranoriškumas“ ir tai nėra „pašalpa iš biudžeto“.
Tai yra draudimo principu veikianti sistema:
– kol dirbi – moki įmokas
– kai susergi – gauni dalį savo buvusių pajamų
Kas moka ir nuo kurios dienos?
Čia yra pirmas svarbus niuansas.
Pirmos 2 nedarbingumo dienos:
– paprastai apmokamos darbdavio
– darbdavys privalo mokėti ne mažiau kaip apie 62 procentus tavo vidutinio atlyginimo
– bet gali mokėti ir daugiau, jei taip numatyta įmonės politikoje
Nuo 3 dienos:
– pradeda mokėti Sodra
– ir čia jau galioja griežta formulė
Koks yra pagrindinis nedarbingumo išmokos dydis?
Standartiniu atveju:
Sodra moka apie 62 procentus tavo kompensuojamojo uždarbio.
Ne nuo „to, ką gauni į rankas“.
O nuo oficialaus, apdrausto atlyginimo.
Tai reiškia:
– jeigu tavo alga „ant popieriaus“ 1500 eurų
– reali ligos išmoka bus apie 930 eurų prieš mokesčius
– o į rankas – dar mažiau
Ir čia daugeliui įvyksta antras šokas.
Kodėl išmoka dar labiau sumažėja „į rankas“?
Nes nuo Sodros mokamos ligos išmokos:
– vis tiek nuskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis
– ir kiti privalomi atskaitymai
Rezultatas:
Žmogus, kuris „ant popieriaus“ uždirba 1500 eurų, per ligą dažnai realiai gauna tik apie 55–60 procentų savo įprastų pajamų į rankas.
Lentelė: Kaip atrodo pinigai realybėje
| Alga „ant popieriaus“ | Apytikslė ligos išmoka į rankas |
|---|---|
| 1000 € | ~550–600 € |
| 1500 € | ~800–900 € |
| 2000 € | ~1100–1200 € |
Tai apytiksliai skaičiai, bet jie labai gerai parodo mastą.
Kada išmoka gali būti didesnė?
Yra kelios situacijos, kai procentas gali būti didesnis nei standartinis:
– kai slaugai sergantį vaiką ar šeimos narį
– kai nedarbingumas susijęs su donoryste
– kai taikomos specialios įstatymo numatytos išimtys
Tokiais atvejais išmoka gali siekti apie 66–78 procentus kompensuojamojo uždarbio.
Bet tai nėra daugumai taikoma kasdienė situacija.
Kaip apskaičiuojamas „kompensuojamasis uždarbis“?
Dar viena vieta, kur žmonės dažnai klysta.
Sodra nežiūri į tavo paskutinį atlyginimą.
Ji skaičiuoja:
– vidutines pajamas iš tam tikro ankstesnio laikotarpio (dažniausiai 3 mėnesių)
– ir tik tas, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos
Tai reiškia:
– jeigu neseniai pakilo alga – tai gali dar neatsispindėti
– jeigu buvo pertraukų – jos irgi matysis
Minimalios ir maksimalios ribos
Sistema turi „grindis“ ir „lubas“.
Tai reiškia:
– labai mažas pajamas turintys žmonės vis tiek gauna tam tikrą minimumą
– labai dideles pajamas gaunantys – negali gauti neribotai daug
Yra nustatytos:
– minimalios ligos išmokos ribos
– maksimalios ligos išmokos ribos
Tai svarbu ypač:
– dirbantiems už minimalų atlyginimą
– ir labai gerai uždirbantiems specialistams
Mokslo Taško pastebėjimas:
Didžiausia finansinė rizika susirgus – ne pats nedarbingumas, o iliuzija, kad „kažkaip ištempsiu“.
Labai daug žmonių:
– neturi jokios finansinės pagalvės
– ir tik susirgę supranta, kad jų pajamos krenta 30–45 procentais
– o išlaidos – niekur nedingsta
Nedarbingumo išmoka nėra skirta išlaikyti tavo gyvenimo lygį. Ji skirta neleisti visiškai nugarmėti į nulį.
Dažniausios klaidos
– Galvoti, kad „gausiu beveik visą algą“
– Nežinoti, nuo ko skaičiuojama išmoka
– Turėti dalį algos neoficialiai
– Neturėti jokio finansinio rezervo
– Nustebti, kai pinigai jau ateina
Ar sistema teisinga?
Tai labiau politinis ir filosofinis klausimas.
Bet faktas paprastas:
Sistema sukurta taip, kad:
– skatintų žmones grįžti į darbą
– neleistų piktnaudžiauti nedarbingumu
– ir kartu suteiktų minimalų saugumą
Ar tai patogu? Ne visada.
Ar tai logiška iš valstybės pusės? Taip.
Į ką atkreipti dėmesį dabar, kol dar nesergi?
– Pasitikrink, koks tavo oficialus atlyginimas
– Suprask, kiek realiai gautum per ligą
– Turėk bent 3–6 mėnesių finansinę pagalvę
– Neplanuok gyvenimo „nuo algos iki algos“
Dažniausiai užduodami klausimai:
Koks yra standartinis nedarbingumo išmokos dydis?
Apie 62 procentus kompensuojamojo uždarbio prieš mokesčius.
Ar tai yra nuo algos „į rankas“?
Ne, nuo oficialaus atlyginimo „ant popieriaus“.
Kas moka pirmas dienas?
Pirmas 2 dienas – darbdavys, vėliau – Sodra.
Ar visada gausiu tiek pat?
Ne, suma priklauso nuo tavo pajamų istorijos.
Ar galima gauti daugiau?
Tik tam tikrais specialiais atvejais.
Mokslo Taško išvada
Nedarbingumo išmokos dydis Lietuvoje nėra „netikėta nelaimė“. Jis yra labai tiksliai apskaičiuotas mechanizmas.
Trumpa esmė:
– susirgęs beveik visada prarasi apie 30–45 procentus pajamų
– sistema skirta išgyventi, o ne gyventi patogiai
– ir jeigu neturi finansinės pagalvės – liga tampa ne tik sveikatos, bet ir finansine krize
Geriau tai suprasti dabar, nei tada, kai jau guli su termometru rankoje.
