Dar visai neseniai daugelis manė, kad sudėtingos medicininės procedūros prasidėjo tik su šiuolaikiniu žmogumi. Tačiau naujas atradimas Sibire privertė archeologus ir antropologus iš naujo peržiūrėti žmonijos istoriją.
Maždaug prieš 60 tūkstančių metų gyvenęs neandertalietis, panašu, kentė stiprų danties skausmą — ir kažkas bandė jį gydyti naudodamas primityvų akmeninį grąžtą.
Mokslininkai dabar mano, kad tai gali būti seniausias žinomas sąmoningo odontologinio gydymo pavyzdys pasaulio istorijoje. Ir būtent ši detalė labiausiai stebina tyrėjus: neandertaliečiai galėjo būti daug protingesni ir techniškai pažangesni, nei ilgą laiką buvo manoma.
Senovinis dantis pakeitė mokslininkų požiūrį
Visa istorija prasidėjo dar 2016 metais, kai Sibire esančiame Čagyrskajos urve archeologai aptiko neandertaliečio krūminį dantį. Iš pradžių jis atrodė kaip daugelis kitų paleontologinių radinių, tačiau vėliau tyrėjų dėmesį patraukė viena neįprasta detalė — danties paviršiuje buvo matoma gili ir labai taisyklinga ertmė.
Ilgą laiką mokslininkai nesuprato, kaip ji atsirado. Vieni manė, kad tai galėjo būti natūralus irimas po mirties, kiti įtarė mechaninį pažeidimą. Tačiau naujausias tyrimas, publikuotas žurnale PLOS One, pateikė daug įdomesnę versiją.
Tyrėjų komanda atliko išsamią mikroskopinę analizę ir priėjo prie išvados, kad skylė buvo padaryta sąmoningai naudojant smailų akmeninį įrankį. Kitaip tariant, kažkas bandė pašalinti supuvusį danties audinį — beveik taip, kaip tai daro šiuolaikiniai odontologai.
Neandertaliečiai galėjo suprasti mediciną geriau nei manėme
Šis atradimas iš karto sukėlė didelį susidomėjimą antropologų pasaulyje. Daugelį metų neandertaliečiai buvo vaizduojami kaip grubūs, primityvūs ir ribotų gebėjimų žmonės. Tačiau pastarieji dešimtmečiai tą vaizdą nuosekliai griauna.
Mokslininkai jau anksčiau buvo aptikę įrodymų, kad neandertaliečiai:
- rūpinosi ligoniais,
- slaugė sužeistus genties narius,
- naudojo gydomuosius augalus,
- kūrė sudėtingus akmeninius įrankius,
- galėjo turėti simbolinį mąstymą.
Tačiau ši istorija išsiskiria tuo, kad kalbama apie invazinę procedūrą. Tai reiškia, kad neandertaliečiai ne tik jautė skausmą, bet ir suprato, kad problema slypi konkrečioje vietoje — pažeistame dantyje.
Ir čia prasideda įdomiausia dalis.
Kaip atrodė priešistorinė „odontologija“?
Tyrėjai nustatė, kad pažeidimas buvo maždaug:
- 4,2 mm ilgio,
- 2,8 mm pločio,
- 2,6 mm gylio.
Ant skylės kraštų buvo matyti labai smulkūs grioveliai, kurie, anot mokslininkų, atsirado sukamuoju judesiu. Tai itin svarbi detalė, nes tokios žymės neatsiranda natūraliai.
Kad patikrintų savo teoriją, mokslininkai atliko eksperimentus su šiuolaikiniais žmogaus dantimis. Jie naudojo akmeninius įrankius iš jaspio — būtent tokios medžiagos įrankiai anksčiau buvo rasti tame pačiame urve.
Rezultatai pribloškė net pačius tyrėjus. Sukamaisiais judesiais buvo galima beveik idealiai atkartoti tas pačias žymes, kurios matomos ant neandertaliečio danties.
Skausmas turėjo būti milžiniškas
Vienas labiausiai intriguojančių klausimų — kaip neandertalietis apskritai ištvėrė tokią procedūrą.
Šiandien net modernioje odontologijoje daugelis žmonių bijo grąžto garsų, o prieš 60 tūkstančių metų jokios nejautros nebuvo. Tyrėjai mano, kad žmogus kentė itin stiprų danties skausmą dėl pažengusio karieso, todėl bandymas pašalinti pažeistą audinį galėjo būti vienintelė išeitis.
Įdomu tai, kad ant danties aptikti ir vėlesnio kramtymo pėdsakai. Tai rodo, jog neandertalietis po procedūros dar gyveno pakankamai ilgai, kad natūralus danties naudojimas pradėtų nutrinti kai kurias gręžimo žymes.
Kitaip tariant — operacija tikriausiai buvo sėkminga.
Kas atliko procedūrą?
Mokslininkai kol kas negali tiksliai atsakyti, ar tai buvo savotiškas „savigydos“ atvejis, ar procedūrą atliko kitas genties narys.
Kai kurie tyrėjai mano, kad neandertalietis galėjo pats bandyti išvalyti supuvusį dantį naudodamas akmeninį smaigalį. Tačiau kiti neatmeta galimybės, kad bendruomenėje jau egzistavo tam tikros medicininės žinios.
Pasak John W. Olsen, šis atradimas rodo labai gilų žmogaus biologijos supratimą:
„Tai dar vienas pavyzdys, kad neandertaliečiai puikiai suprato, kada organizmui reikalinga intervencija.“
„Mokslo Taško“ pastebėjimas
Didžiausia šio atradimo reikšmė slypi ne pačiame dantyje. Kur kas svarbiau tai, ką jis pasako apie žmogaus evoliuciją.
Ilgą laiką buvo manoma, kad pažangi medicina yra išskirtinai Homo sapiens pasiekimas. Tačiau dabar tampa vis aiškiau, kad mūsų artimiausi giminaičiai galėjo turėti:
- sudėtingesnį socialinį gyvenimą,
- medicininių žinių užuomazgas,
- empatiją,
- problemų sprendimo gebėjimus,
- ir net primityvios chirurgijos supratimą.
Tai iš esmės keičia neandertaliečių įvaizdį.
Kodėl neandertaliečiai retai turėjo problemų su dantimis?
Įdomu tai, kad kariesas tarp neandertaliečių apskritai buvo gana retas reiškinys. Skirtingai nei šiuolaikiniai žmonės, jie nevartojo daug cukraus ar perdirbtų angliavandenių.
Jų mitybą daugiausia sudarė:
- mėsa,
- laukiniai augalai,
- riešutai,
- šaknys,
- sezoniniai vaisiai.
Būtent todėl odontologinių intervencijų įrodymų randama labai mažai. Šis konkretus atvejis tapo išskirtinis todėl, kad pažeidimas buvo labai pažengęs ir sukėlė rimtą uždegimą.
Neandertaliečių medicina galėjo būti pažangesnė
Pastaraisiais metais archeologai aptiko vis daugiau ženklų, kad neandertaliečiai:
- naudojo gydomuosius augalus,
- galėjo gaminti natūralius antiseptikus,
- prižiūrėjo ligonius,
- gydė traumas,
- ir rūpinosi neįgaliais genties nariais.
Vienas garsiausių atvejų buvo rastas Ispanijoje, kur archeologai aptiko neandertaliečių bendruomenę, kuri ilgą laiką rūpinosi vaiku, turėjusiu Dauno sindromą. Toks elgesys rodo ne tik intelektą, bet ir stiprius socialinius ryšius.
Ir būtent tai šiandien vis labiau domina mokslininkus.
Ar neandertaliečiai iš tiesų buvo „primityvūs“?
Dar prieš kelis dešimtmečius dauguma vadovėlių neandertaliečius vaizdavo beveik kaip pusiau laukinius žmones. Tačiau nauji atradimai tą požiūrį sparčiai griauna.
Dabar žinoma, kad jie:
- gamino klijus iš beržo deguto,
- kūrė sudėtingus įrankius,
- medžiojo organizuotomis grupėmis,
- galėjo kalbėti,
- turėjo ritualų,
- naudojo ugnį,
- prisitaikė prie ekstremalių klimato sąlygų.
Kai kurie tyrėjai net mano, kad neandertaliečių intelektas tam tikrose srityse galėjo mažai skirtis nuo ankstyvųjų Homo sapiens.
Kas labiausiai nustebino mokslininkus?
Didžiausią nuostabą sukėlė pats procedūros tikslumas. Skylė dantyje buvo padaryta labai konkrečioje vietoje, vengiant papildomo pažeidimo.
Tai reiškia, kad žmogus:
- suprato problemos vietą,
- turėjo pakankamai smulkiąją motoriką,
- mokėjo naudoti įrankį itin tiksliai,
- ir tikriausiai žinojo, kaip sumažinti skausmą.
Tokio sudėtingumo veiksmas reikalavo daugiau nei atsitiktinio bandymo.
Lentelė: ką atskleidė neandertaliečio dantis?
| Faktas | Reikšmė |
|---|---|
| Danties amžius | ~59–60 tūkst. metų |
| Radimo vieta | Čagyrskajos urvas, Sibiras |
| Aptiktas pažeidimas | Gili dirbtinė ertmė |
| Naudotas įrankis | Tikėtina, akmeninis grąžtas |
| Tikslas | Pašalinti supuvusį audinį |
| Procedūros rezultatas | Žmogus išgyveno |
| Reikšmė mokslui | Seniausias galimas odontologijos įrodymas |
Naujausi tyrimai verčia perrašyti istoriją
Pastaraisiais metais genetiniai ir archeologiniai tyrimai apskritai labai pakeitė mūsų požiūrį į neandertaliečius.
Mokslininkai jau žino, kad:
- Homo sapiens ir neandertaliečiai kryžminosi,
- daugelis žmonių šiandien vis dar turi neandertaliečių DNR,
- jų smegenų dydis buvo panašus į mūsų,
- jie gyveno sudėtingose socialinėse grupėse.
Todėl tokie atradimai kaip šis tampa vis mažiau „neįmanomi“.
Ir vis dėlto mintis, kad kažkas prieš 60 tūkstančių metų galėjo gręžti dantį akmeniniu įrankiu, vis dar skamba beveik neįtikėtinai.
DUK
Ar tai tikrai buvo odontologinė procedūra?
Mokslininkai negali to patvirtinti 100 %, tačiau dantyje aptiktos žymės labai stipriai rodo sąmoningą intervenciją.
Kur buvo rastas šis dantis?
Čagyrskajos urve Sibire.
Kiek metų šiam radiniui?
Maždaug 59–60 tūkstančių metų.
Ar neandertaliečiai turėjo medicinos žinių?
Panašu, kad taip. Jie naudojo gydomuosius augalus, rūpinosi ligoniais ir galėjo atlikti primityvias medicinines procedūras.
Kodėl tai svarbu?
Šis atradimas keičia supratimą apie žmogaus evoliuciją ir rodo, kad medicina gali būti daug senesnė nei manyta.
Ar neandertaliečiai buvo protingi?
Dabartiniai tyrimai rodo, kad jų gebėjimai buvo gerokai sudėtingesni nei ilgą laiką manyta.
Išvada
Šis mažas, pažeistas dantis tapo vienu įdomiausių pastarųjų metų archeologinių atradimų. Jis leidžia pažvelgti į neandertaliečius ne kaip į primityvius urvinius žmones, o kaip į būtybes, kurios jau prieš dešimtis tūkstančių metų galėjo suprasti skausmą, ligas ir net bandyti jas gydyti.
Ir kuo daugiau mokslininkai tyrinėja mūsų išnykusius giminaičius, tuo labiau aiškėja viena detalė — riba tarp „jų“ ir „mūsų“ gali būti daug mažesnė, nei ilgą laiką tikėjomės.
