Platus mokslinis tyrimas parodė, kad įprastas gydytojų patarimas – riboti skysčių kiekį sergant širdies nepakankamumu – iš tiesų neteikia jokios naudos sveikatai.
Mokslininkai teigia, kad pacientai gali patys reguliuoti suvartojamų skysčių kiekį be neigiamo poveikio organizmui.
Tyrimas atskleidė, jog tarp pacientų, kurie laikėsi rekomendacijų vartoti ne daugiau kaip 1,5 litro skysčių per dieną, ir tų, kurie gėrė tiek, kiek norėjo, nebuvo pastebėta jokių reikšmingų skirtumų.
Tai apėmė ligos eigą, hospitalizacijų dažnį, mirtingumą ar net vaistų poreikį. Vienintelis skirtumas – didesnis troškulys tarp tų, kurie griežtai ribojo skysčių kiekį.
„Teiginys, kad mažinant skysčių kiekį organizmas sulaikys mažiau skysčių, nėra toks logiškas, kaip gali atrodyti. Skysčių kaupimasis širdies nepakankamumo atveju vyksta visai ne ten, kur jų kiekis būtų lemiamas“, – sako kardiologas Rolandas van Kimmenade.
Be to, toks apribojimas pacientams sukelia papildomą stresą. Jie nuolat jaučia troškulį, susiduria su diskomfortu ir socialiniais apribojimais. „Pacientai pradeda mąstyti: ar galiu išgerti kavos su kaimynu, jei jau atsigėriau arbatos? Tai kelia įtampą ir nuolat primena apie ligą“, – dalinasi gydytojas.
Tyrimas buvo atliktas su 506 pacientais iš septynių skirtingų ligoninių. Vienai pusei pacientų buvo duotas nurodymas riboti skysčių vartojimą, o kiti galėjo gerti pagal savo norą. Stebėtas laikotarpis – trys mėnesiai.
Riboję skysčius žmonės per parą išgerdavo mažiau nei 1,5 litro, o kita grupė – vidutiniškai tik 300 ml daugiau, tai atitinka maždaug du kavos puodelius.
Tyrėjas Jobas Herrmannas komentavo: „Gal tai atrodo nedidelis skirtumas, bet jis daro įtaką bendrai savijautai ir troškulio pojūčiui.“
Van Kimmenade apibendrino: „Pacientams, kurių širdies nepakankamumas yra stabilus, skysčių ribojimas nėra būtinas. Tai tik sukelia diskomfortą ir neturi jokios apčiuopiamos naudos.“
Pasak tyrėjų, širdies nepakankamumas paliečia vieną iš penkių žmonių Vakarų pasaulyje, ypač vyresnius nei 60 metų.
